Straipsnyje akcentuojama, kad Varėnos rajono savivaldybėje „klesti“ itin opi socialinio būsto problema...“. Pirmiausia, noriu priminti, kad priekaištauja opozicinės socialdemokratų komandos, nepertraukiamai 18 metų valdžiusios Varėnos rajoną, atstovė. Todėl pasigedau savikritiško požiūrio į paliktas socialinio būsto problemas. Be to, šie klausimai būdingi daugumai Lietuvos savivaldybių, todėl Varėnos rajono savivaldybė nėra išimtis.
Straipsnyje minima, kad „Varėnos rajono savivaldybė įgyvendina ES lėšomis įgyvendinamą projektą „Socialinio būsto plėtra Varėnos rajone“, kurio metu planuoja įsigyti 28 socialinius būstus, o 20 esamų – aprūpinti nauja įranga“.
Iš tiesų, įgyvendinant šį projektą, numatoma įsigyti 28 butus, tačiau 20 esamų butų tikrai neplanuoja aprūpinti nauja įranga.
Straipsnyje rašoma, kad „...yra savivaldybių, kurios pirkdamos socialinius būstus atsižvelgia į eilėje esančių žmonių poreikius, t.y. jeigu pirmam eilėje esančiam žmogui reikalingas 2 kambarių būstas kaime, tokį ir perka...“.
Pažymiu, kad rengiant minėtą projektą, buvo atsižvelgiama į asmenų ir šeimų, ilgiausiai laukiančių socialinio būsto, pageidavimus gyventi vienoje ar kitoje Varėnos rajono vietovėje. Nupirkus būstus, jie buvo suteikti asmenims ir šeimoms, būsto laukusiems nuo 2005 metų.
Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašai nuolat kinta ne tik dėl to, kad asmenims ir šeimoms suteikiami būstai, bet ir dėl kitų aplinkybių – išvykimo gyventi į kitą gyvenamąją vietovę, asmens ar šeimos pajamos ir turtas viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu patvirtintus pajamų ir turto normatyvus, įsigyja nuosavybėn būstą ir kt. Be to, atsirado šeimų ir asmenų, kurie pateikė prašymus jiems vienerius ar trejus metus nesiūlyti būsto.
Straipsnyje minima, kad „savivaldybė šiuo metu gali pasiūlyti (ir vis dar tebesiūlo) 2 kambarių būstą, esantį Varėnos mieste, tačiau į jį gyventi niekas neina. Nes joks save gerbiantis žmogus, net ir neturėdamas kitos išeities, neis gyventi į apverktinos būklės būstą“. Straipsnis iliustruotas šio buto nuotraukomis, kuriose matosi išdaužyti buto langai ir sudaužyta vonios įranga.
Paaiškinu, kad minimas butas yra trijų butų gyvenamajame name, esančiame Varėnoje, M.K.Čiurlionio g. 37. Jame anksčiau gyveno ir butą suniokojo romų tautybės nuomininkai. Varėnos rajono savivaldybės būsto ir socialinio būsto būklės gerinimo darbų vykdymo komisija svarstė klausimą dėl minėto būsto remonto praėjusių metų gruodžio mėnesį. Buvo priimtas sprendimas minimą butą remontuoti ir dėl jo remonto pateiktas užsakymas uždarajai akcinei bendrovei ,,Varėnos komunalinis ūkis“.
Straipsnyje taip pat yra pateikta klaidinanti informacija, kad „būstą besinuomojančiai šeimai, kuri neįrašyta į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, liepiama išsikraustyti, o terminas minimalus – vos kelios savaitės“.
Patikinu, kad savivaldybė nėra išnuomojusi būsto jokiai šeimai, nestovinčiai eilėje, ir jos tikrai neveja iš būsto. Straipsnyje minima daugiavaikė šeima gyvena privataus asmens nuomojamame bute.
Tarybos narė A.Malinovskienė bando spręsti tik vienos šeimos, auginančios 5 ir daugiau vaikų, problemą. Straipsnyje minima šeima deklaravo gyvenamąją vietą Varėnos rajone 2016 metų pradžioje. Į savivaldybę dėl įrašymo į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus kreipėsi tik 2017 metų viduryje. Iš šiuo metu 207 eilėje stovinčių asmenų ji yra 177 vietoje. Į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašus yra įrašytos 7 šeimos, kuriose šiuo metu auga po 5 ir daugiau vaikų. Viena šeima būsto laukia nuo 2009 metų, dvi šeimos – nuo 2010 metų, viena – nuo 2016 metų ir trys – nuo 2017 metų.
Be to, minima moteris augina, kaip straipsnyje rašoma, 6 vaikus, tačiau vienas jos vaikų yra 18 metų, niekur nesimoko. Todėl vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, jis į šeimos narių skaičių neskaičiuojamas.
Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas Varėnos rajono asmuo ar šeima (iš jų – ir straipsnyje minimas asmuo), kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje iškyla bent koks pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui, gauna socialines paslaugas, t.y. gauna reikalingą informaciją apie socialinę pagalbą. Su šiais asmenimis analizuojama asmens (šeimos) probleminė situacija ir ieškoma veiksmingų problemos sprendimo būdų suteikimo, jiems atstovaujama teikiant pagalbą sprendžiant įvairias asmens (šeimos) problemas (teisines, ūkines, buitines, tvarkant dokumentus ir kt.), tarpininkaujama tarp asmens (šeimos) ir jo aplinkos kitų institucijų, specialistų. Socialinis darbuotojas, dirbdamas su šeima, turi informacijos apie esamus ar būsimus pokyčius šeimoje ir, asmeniui sutinkant, tarpininkauja sprendžiant iškilusias problemas.
Minimas asmuo atsisakė socialinio darbuotojo pagalbos sprendžiant būsto problemą, nurodydamas, kad spręs ją savarankiškai ir padedamas kitų asmenų.
Asmenims ar šeimoms, kuriems nustatytas socialinių paslaugų poreikis ir (ar) yra poreikis gauti socialines paslaugas, šių paslaugų teikimas užtikrinamas juos apgyvendinant Varėnos socialinių paslaugų centre arba organizuojant jiems reikalingų paslaugų teikimą kitose įstaigose (atsižvelgiant į asmenų socialinę grupę).Varėnos rajono savivaldybė, įgyvendindama minėtą projektą, kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl galimybės panaudoti projekto lėšas ir nupirkti būstus šeimoms, auginančioms 5 ir daugiau vaikų.
Algis Kašėta yra Varėnos rajono savivaldybės meras.
