Visuomenės nuomonė taip pat yra esminis kintamasis, be kurio negalimi jokie tvarūs sprendimai. Visuomenės pulsą reikia jausti ne tik tam, kad suvoktume ir spręstume tas problemas, kurios yra aštriausios šiandien, bet ir tam, kad sužinotume, ką reikės daryti rytoj. Arba, kas bus vėl svarbu, kai bus sugrįžta į „naują normalumą“ ir kokia politikos darbotvarkė turėtų būti, kai pandemija kiek nuslūgs? O apie rytdieną geriausia pradėti mąstyti šiandien, kad ji neužkluptų netikėtai.
Šio teksto pavadinimas yra perfrazuota 2020 metų gruodžio mėnesio IPSOS kompanijos tyrimo „Kas neramina pasaulį“ ataskaitos antraštė. IPSOS, kaip visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija, stebi pasaulio bendruomenės nuomonę svarbiausiais socialiniais ir politiniais klausimais net 27 šalyse. Nuo 2020 m. balandžio mėnesio ji į svarbiausių pasaulio problemų sąrašą įtraukė koronaviruso pandemiją.
Nuo to laiko pandemija tebelieka pirmoje vietoje. Logiška viskas. Tačiau tiesos dėlei reikia pastebėti, kad pandemijos kaip problemos lyginamasis svoris kiek sumažėjo. Jei 2020 metų balandį ją kaip pirmąją rinkosi 63 proc., tai gruodį – jau kiek mažiau, arba 47 proc., respondentų visame pasaulyje (Pav. 1). Lietuvoje akivaizdžiai taip pat didžiausią nerimą kėlė ir kelia COVID-19 pandemija. 2020 metų gruodžio mėnesį net 84 proc. apklaustųjų Lietuvoje ją išskyrė kaip svarbiausią.
Tačiau tiesos dėlei reikia pastebėti, kad pandemijos kaip problemos lyginamasis svoris kiek sumažėjo.
Tokį absoliučios atsakiusiųjų daugumos pasirinkimą, matyt, gerokai sąlygojo sugriežtintas karantinas tuomet, kai vyko apklausa. Tarp IPSOS tirtų 27 pasaulio šalių koronaviruso kaip svarbiausios problemos išskyrimas buvo mažesnis nei Lietuvoje. Bene didžiausią svorį jai suteikė 69 proc. respondentų Malaizijoje, nuo 60 iki 65 proc. apklaustųjų pandemijai pirmumą teikė Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Ispanijoje. Bendrai daugiau nei pusėje, arba 15-oje, šalių iš 27-ių pandemija buvo išskirta kaip pagrindinė problema.
Tačiau tarp penkių svarbiausių problemų yra ne tik koronaviruso pandemija. Pasaulyje, arba globaliai, antra pagal svarbą problema yra nedarbas. Ją pažymėjo kaip itin reikšmingą 37 proc. respondentų globaliai.
Tačiau Italijoje susirūpinę nedarbo augimu buvo 59 proc., Ispanijoje – 58 proc., Prancūzijoje – 32 proc. respondentų. Dar daugiau – tokiose šalyse kaip Argentina, Australija, Italija, Pietų Afrika nedarbas lenkė koronaviruso pandemiją pagal svarbą. Lietuvoje nedarbas kol kas užima ketvirtą vietą svarbiausių problemų sąraše su 33 proc. ją pasirinkusių respondentų.
Tačiau akivaizdu, kad „naujame normalume“ nedarbas bus viena svarbiausių problemų Lietuvoje.
Beje, šis respondentų procentas beveik dvigubai lenkia nedarbo lygį, kurį skelbia užimtumo tarnyba. Tačiau akivaizdu, kad „naujame normalume“ nedarbas bus viena svarbiausių problemų Lietuvoje. Jo baimė visuomenėje yra itin aukšta ir pirmiausia tarp 30 – 49 metų amžiaus respondentų.
Nedarbo problema ne tik atsidurs politikos darbotvarkėje, bet jai spręsti teks skubiai ieškoti tinkamų vaistų, nes nedarbo lygis jau lenkia 2009 – 2010 metų ekonominės krizės rodiklius. Ir Lietuvoje, ir globaliai. Pasaulio darbo organizacijos duomenimis naujais bedarbiais tapo 114 mln. žmonių, o globalus BVP vien dėl to sumažėjo 3.7 trln. JAV dolerių.
Beje, didžiausią rūpestį ji kelia moterims, vyresnio amžiaus ir vidutinio dydžio miestų gyventojams.
Lietuvoje antroje nerimą keliančių problemų sąrašo vietoje atsidūrė sveikatos apsauga su 46 proc. respondentų. Beje, didžiausią rūpestį ji kelia moterims, vyresnio amžiaus ir vidutinio dydžio miestų gyventojams. Keliose šalyse, pavyzdžiui, Vengrijoje, sveikatos apsauga atsidūrė pirmoje vietoje su 59 proc. respondentų, lygiai kaip ir Lenkijoje su 53 proc. atsakiusiųjų. Kita vertus, yra aiškiau nei aišku, kad po COVID-19 sukeltos sveikatos krizės sveikatos priežiūra ilgam išliks visuomenės akiratyje kaip nuolatinio dėmesio reikalaujanti sritis.
Trečioje vietoje pasaulyje su 29 proc., bet Lietuvoje jau su 43 proc. respondentų pasirinkimu yra skurdas ir socialinė nelygybė. Šią problemą dažniau nei kiti Lietuvoje rinkosi moterys, 50+ amžiaus ir kaimo gyventojai. Labiausiai šia problema susirūpinusi šalis yra Rusija – 51 proc., po jos seka Čilė – 45 proc., Vengrija – 42 proc., toliau – Prancūzija, kur trečdalis gyventojų skurdą ir socialinę nelygybę laiko svarbiausiu klausimu.
Deja, krizių logika yra tokia, kad jų metu turtingesni toliau turtėja, o skurstantieji dar labiau nuskursta.
Bet Lietuvoje skurdo ir socialinės nelygybės problema niekur nedingo. Netgi galima gana užtikrintai spėti, kad pandemija šią problemą, kaip bet kuri kita socialinė ar ekonominė krizė, gali tik pagilinti. Deja, krizių logika yra tokia, kad jų metu turtingesni toliau turtėja, o skurstantieji dar labiau nuskursta. Naujas Oxfam pranešimas „Nelygybės virusas“ visa tai vienprasmiškai patvirtina, kur 87 proc. apklaustų ekonomistų iš 79 šalių, teigė, kad koronavirusas paskatins pajamų nelygybės padidėjimą, o 78 proc. jų sakė, kad didins ir turto nelygybę.
Kad pandemijos laikais turtingi turtėja, tai toli įrodymų ieškoti nereikia. Tame pačiame Oxfam pranešime nurodoma, kad 10-ies turtingiausių pasaulio milijardierių (tarp jų yra Jeff Bezos, Elon Musk, Bill Gates, Mark Zuckerberg, Warren Buffett ir kiti) turtas nuo 2020 m. kovo iki gruodžio mėnesio pabaigos padidėjo įspūdingais 540 mlrd. JAV dolerių. Tad nelygybė, akivaizdu, bus dar didesnis iššūkis nei yra dabar.
Viena problema globaliame reitinge nepateko į svarbiausiųjų sąrašą, bet ją Lietuvoje pasirinko kaip nerimą keliančią 24 proc. atsakiusiųjų, yra mokesčiai. Ji, matyt, taip pat bus aktuali tema ir politikos darbotvarkėje artimiausiu laikotarpiu (Lietuvoje respondentai galėjo pasirinkti ne daugiau kaip 3 atsakymus atsakydami į šį klausimą: Kurie trys iš šių dalykų jums atrodo labiausiai keliantys nerimą Lietuvoje? Tad IPSOS ir Baltijos tyrimų apklausų metodikos yra kiek skirtingos, tad jų rezultatai nėra idealiai palyginami).
Toje pačioje 2020 metų gruodžio apklausoje Lietuvoje buvo užduotas atviras klausimas: Jūsų nuomone, kokia problema šiandien yra pati svarbiausia Lietuvai? Tačiau problemų eiliškumas beveik nepakito, nes pirmoje vietoje kitas problemas lenkė koronavirusas, toliau sekė skurdas ir socialinė nelygybė. Tiesa, vietomis susikeitė nedarbas (jis įvertintas kaip labiau svarbi problema) ir sveikatos apsauga.
Dar vienas aspektas yra vertas dėmesio, kai yra svarstomos problemos, kurios kelia daugiausiai nerimo atskirose šalyse, tai bendras pesimizmo ir optimizmo santykis, arba kokia kryptimi – teisinga ar neteisinga – juda reikalai šalyje.
Tarp IPSOS tirtų 27 valstybių net 23 šalyse gyventojai teigė, kad jų šalyje viskas juda neteisinga kryptimi. Visame pasaulyje 38 proc. manė, kad jų šalis eina teisinga linkme, o 62 proc. teigė, kad viskas vyksta neteisingai. Tad globaliai pesimizmo ir optimizmo pusiausvyra akivaizdžiai yra pirmojo pusėje. Šalys, kuriose didesnė dauguma sakė, kad viskas eina neteisinga linkme, yra Lenkija – 82 proc., Pietų Afrika – 80 proc., Prancūzija – 79 proc., Čilė – 75 proc., Vengrija – 73 proc., ir Italija su JAV po 72 proc. atsakiusiųjų.
Tačiau pesimizmo vektorius aiškiai vyrauja šių dienų pasaulyje.
Lietuva su 66 proc. pesimistų ir 34 proc. optimistų patenka į vidurį tarp savo vystymosi kryptimi nusivylusių ir nenusivylusių šalių: kaip Švedija, Turkija, Japonija, bet pagal optimizmo lygį lenkia Lenkiją, Pietų Afriką, Prancūziją, Čilę. Tačiau pesimizmo vektorius aiškiai vyrauja šių dienų pasaulyje. Tik Indija ir Saudo Arabija turėjo daugiau optimistų nei pesimistų (Pav. 2). Tad optimizmo sugrįžimo dar teks palaukti. Būtų gerai, kad jis sugrįžtų greičiau nei manome.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2020 m. gruodžio 1-21 d. atliko „Baltijos tyrimai“. Tyrimą „Socialinė nelygybė ir jos rizikos pandemijos metu” (Nr. S-COV-20-2) finansavo Lietuvos mokslo taryba.
Algis Krupavičius yra Vytauto Didžiojo universiteto profesorius.
