Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas laisvo Seimo nario mandato principas. Tad jei parlamento narys mano, kad moralė yra ne šio pasaulio dimensija, tai rinkėjų valią jis kaip „zuikis be bilieto“ gali iš esmės ignoruoti. Partijos ir jų programos taip pat nėra pakankamas saugiklis, kad rinkėjų balsas būtų pakankamai gerai girdimas. Tad situacija, kai per rinkimus politikai žada vienaip, o po rinkimų daro kitaip, Lietuvoje beveik „normali būklė“. Neatsitiktinai dar Otas fon Bismarkas pastebėjo, kad žmonės niekada nemeluoja tiek daug, kiek po medžioklės, per karą ar prieš rinkimus. Profesionaliausi melagiai yra tie, kurie yra valdžioje ar joje jau ne kartą buvo. Tad rinkėjams jie žada kaskart mažiausiai pieno upes su kisieliaus krantais. Tik anų kaip nėra, taip nėra.
Po rinkimų jie pasiteisina Jo Didenybe laisvu mandatu. Visgi, ar yra būdų, kaip pagerinti Seimo narių klausą ir jautrumą rinkėjų godoms visos kadencijos metu? Vienas tokių būtų Seimo nario atšaukimo mechanizmas arba priemonė, kuria rinkėjai gali pašalinti išrinktą pareigūną kadencijai nepasibaigus. Bet Lietuvos Seimas renkamas per pusę pagal dvi skirtingas tvarkas: partijų sąrašus ir dviejų ratų daugumos sistemą. Tad parlamentarus vienmandatininkus galėtų atšaukti atskiros rinkimų apygardos rinkėjai, o vadinamuosius sąrašinius veikiausiai tik visi rinkėjai. Bendrai Lietuvoje šiuo metu nėra jokio Seimo nario atšaukimo mechanizmo, kuriuo galėtų naudotis rinkėjai.
Kaip visgi parlamento narių atsakomybę prieš rinkėjus padidinti, kad tiems nereikėtų daužyti Seimo langų? Toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Kaimynai latviai turi aiškią ir tinkamą tvarką nuo 2009 metų. Latvijos Konstitucijos 14 straipsnis sako: „Ne mažiau kaip dešimtadalis rinkėjų turi teisę inicijuoti nacionalinį referendumą dėl Saeima atšaukimo. Jei nacionaliniame referendume dėl Saeima atšaukimo balsuoja dauguma rinkėjų ir ne mažiau kaip du trečdaliai paskutiniuose Seimo rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičiaus, tai Saeima laikoma atšauktu. Teisė inicijuoti nacionalinį referendumą dėl Saeima atšaukimo negali būti įgyvendinama vienerius metus po Saeima sušaukimo ir vienerius metus iki Saeima kadencijos pabaigos per paskutinius šešis kadencijos mėnesius. Prezidento – taip pat anksčiau nei praėjus šešiems mėnesiams po ankstesnio nacionalinio referendumo dėl Saeima atšaukimo“. Dar daugiau, Latvijoje ši teisė buvo praktiškai įgyvendinta 2011 metais. Nei Latvija, nei pasaulis dėl to nesugriuvo.
Bendrai Lietuvoje šiuo metu nėra jokio Seimo nario atšaukimo mechanizmo, kuriuo galėtų naudotis rinkėjai.
Galima ir tolimesnius pavyzdžius vardinti. Jungtinėje Karalystėje 2015 metais buvo priimtas parlamento narių atšaukimo įstatymas, nors britai itin nemėgsta kaitalioti savo politinio gyvenimo taisyklių. Tokios normos veikia Vokietijoje Bavarijos žemėje, atskiruose Šveicarijos kantonuose, o Jungtinėse Valstijose politikų ir parlamentarų atšaukimo procedūros taikomos daugelį dešimtmečių.
Lietuvai verta analogišką Latvijai įstatymą priimti. Kad taškus ant „i“ būtų galima sudėti, tai reikia paklausti pačių Lietuvos žmonių. Tas buvo jau padaryta du kartus. 2019 m. balandžio mėnesį reprezentatyvią apklausą atliko „Baltijos tyrimai“, o 2020 m. rugsėjo mėnesį – „Vilmorus“.
Teigiamą ar neigiamą nuomonę šioje apklausose dėl piliečių teisės paleisti Seimą per referendumą turėjo po beveik 73 proc. respondentų. Tad aiškias nuomones turinčių apklaustųjų dalis yra daugiau nei pakankama. Jei modeliuotume tokį nuomonių pasiskirstymą į galimą referendumą, tai jame Seimo paleidimo teisės šalininkai laimėtų (1 pav.). Ir įtikinamai. 2019 m. už tokią teisę pasisakė beveik 91 proc., o 2020 m. – arti 85 proc. turinčių nuomonę respondentų.
1 pav. Piliečiams galėtų/ turėtų būti suteikta teisė referendumo būdu atšaukti (paleisti) Seimą.
Jei šiek tiek praskleistume sociodemografinę uždangą, tai 2020 m. apklausoje Seimo paleidimą per referendumą labiau remia vyrai nei moterys, o pagal amžių labiausiai palaiko 30–49 metų amžiaus respondentų grupė. Jei kas nors galvoja, kad aktyviausi rėmėjai yra žemesnio išsilavinimo apklaustieji, tai jie klysta – aktyviausiai remia respondentai su aukštuoju išsilavinimu, ir ypač tarnautojai. Ne itin stebina, bet kaimo gyventojai, labiau nei kitų vietovių, yra linkę pritarti tokiam siūlymui, nes kaimas yra labiau nusivylęs buvusių ir esamų politikų pažadais ir darbais.
Seimo atšaukimas yra vienas iš instrumentų, kaip padidinti parlamentarų atsakomybę ir atskaitomybę prieš rinkėjus. Bent dar vienas instrumentas čia irgi gali būti svarbus. Tai būtų sprendimas panaikinti Seimo narių teisinę neliečiamybę. Tokia neliečiamybės praktika, išskyrus teisinį imunitetą parlamentinei veiklą, yra anglosaksiškose šalyse. Ir viskas ten gerai veikia. Jei tokį sprendimą čia ir dabar galėtų priimti Lietuvos rinkėjai, tai neliečiamybės teisės Seimo nariai netektų jau nuo rytojaus, nes nuo turinčių nuomonę, o tokių čia būta beveik 78 proc., tam pritarė beveik 90 proc.
Vėl pažvelgus į socialines demografines apklaustųjų ypatybes matome, kad tam labiau pritarė vyrai nei moterys, o pagal amžių daugiau nei kiti tokį siūlymą rėmė 30 – 59 metų amžiaus grupė. Skirtingai nei dėl Seimo paleidimo klausimo, vidutinio ir aukšto išsilavinimo respondentai vienodai aktyviai palaikė tokį galimą sprendimą. Galiausiai labiausiai teigiamai dėl Seimo narių teisinės neliečiamybės panaikinimo pasisakė santykinai turtingesnė visuomenės dalis, kur pajamos šeimos nariui prasideda nuo 401 euro.
Sprendžiant pagal sociodemografinius pjūvius, abu Seimo narių atsakomybės didinimo sprendimus (kai kas juos bando vadinti populistiniais ir pagal nutylėjimą patinkančius labiau socialiai pažeidžiamoms, menkiau išsilavinusioms visuomenės grupėms) aktyviausiai remia labiau išsilavinusi, netgi socialiai ir ekonomiškai sėkmingesnė visuomenės dalis. Tad populizmo etikečių čia klijuoti neverta. Toks sociodemografinis paramos pjūvis priešingai rodo, kad politinė sistema gerokai serga ir jai reikia stiprių vaistų.
Prieš kiekvienus rinkimus daugelis klausia, kaip pasirinkti, už ką balsuoti? Ko gero, kaip tik partijų ir politikų pritarimas siūlymams per referendumą paleisti Seimą ir panaikinti Seimo narių teisinę neliečiamybę, išskyrus parlamentinę veiklą, galėtų būti geras lakmuso popierėlis, už ką balsuoti ir už ką nebalsuoti.
Algis Krupavičius yra Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, partijos „Lietuva – visų“ Seimo rinkimų sąrašo lyderis.
