Siaurinami visuomenės informavimo būdai
Statybos įstatymo pataisos numato, kad visa informacija apie planuojamas statybas – kokie projekto autoriai, kas konkrečiai planuojama statyti, ar išduotas statybų leidimas, statomo objekto aukštingumai ir pan. – nebebus viešinami nei miesto savivaldybės internetiniame puslapyje, nei informaciniuose stenduose prie statomo objekto. Taip pat gyventojai nebebus informuojami laiškais apie planuojamas statybas, taip dar labiau apribojant visuomenės teisę žinoti, kas išdygs po jų langais. Visos šios informavimo priemonės bus pakeistos i vieną – internetinį tinklalapį „Infostatybą“, visiškai nepagalvojant apie vyresnių, internetu nesinaudojančių arba neturinčių galimybių juo naudotis, gyventojų interesus.
Be kita ko, įsigaliojus šiam Aplinkos ministerijos ruošiamam Statybos įstatymo 37 straipsnio pakeitimui, net ir puikiai internetu besinaudojančiam pilietiškam gyventojui, bus suteikiamas tik 10 darbo dienų laikotarpis per kurį gyventojas privalės suskubti pateikti savo pastabas ir siūlymus dėl planuojamų statybų. Kitu atveju, jei per numatytą laikotarpį nebus gauta jokių pastabų, projektas bus patvirtintas be diskusijos su gyventojais per kurią projekto architektai ir vystytojai sulaukdavo daugiausia visuomenės klausimų.
Kelia nerimą tai, kad gyventojai nebus iš anksto informuojami apie planuojamas statybas – t.y. jei žmogus pats nesidomės ir nuolat kasdien netikrins įkeliamos informacijos į „Infostatyba“ internetinį tinklalapį, statybos nieko nelaukiant bus pradėtos argumentuojant tuo, kad institucijos nesulaukė gyventojų pastabų.
Nebeviešinami projektiniai pasiūlymai
Nepaisant to, kad informacijos sklaida apie rengiamas statybas bus susiaurinta iki vienintelio visuomenės informavimo būdo – platformos internete „Infostatyba“, Aplinkos ministerija planuoja gyventojus informuoti tik apie patį projektą ir nebeviešinti projektinių pasiūlymų. Ar nebus taip, kad jau suprojektuotos statybos turės būti stabdomos, kas be abejo kainuos ne tik papildomą laiką, bet ir finansinius kaštus?
Statybos įstatymo pataisos numato, kad visa informacija apie planuojamas statybas nebebus viešinami nei miesto savivaldybės internetiniame puslapyje, nei informaciniuose stenduose prie statomo objekto.
Šiomis Statybų įstatymo pataisomis siūlomi visuomenės informavimo būdai atrodo visiškai neracionalūs ir nelogiški, juk esminiai sprendimai ir diskusijos turėtų vykti ankstyvajame statybų proceso etape, kai architektai, projekto vystytojai ir visuomenė kartu apsprendžia aplinkos kūrimo klausimus bei išklausomos visos pusės.
Statybos priežiūros funkcijų atidavimas privačiam sektoriui
Statybos įstatymo pakeitimais planuojama didesnę dalį statybos priežiūros funkcijų perduoti privačiam sektoriui t.y. deleguoti funkcijas statybos ekspertizės rangovams. Toks funkcijų perdavimas kelia abejones ar pavyks užtikrinti ekspertizės paslaugas teikiančių bendrovių tinkamą priežiūrą ir jų skaidrią veiklą. Taigi kyla klausimas, ar tokie Statybos įstatymo pakeitimai padarys statybų procesą aiškesnį, o taip pat ar nesusidarys palankios sąlygos atsirasti šališkumui tarp suinteresuotų pusių.
Europos patirtis rodo ką kita
Pagal statybos leidimų išdavimo greitį Lietuva yra vertinama gana aukštai palyginus su kitomis Europos šalimis. Žvelgiant į 2018 m. „Doing Business“ reitingus, Lietuva užima šeštą vietą pagal statybą leidžiančių dokumentų išdavimo trukmę.
Statybos įstatymo pakeitimais planuojama didesnę dalį statybos priežiūros funkcijų perduoti privačiam sektoriui t.y. deleguoti funkcijas statybos ekspertizės rangovams.
Štai, pavyzdžiui, kitose išsivysčiusiose valstybėse šis procesas vykdomas daug atsakingiau, ko pasekoje statybos leidimo išdavimas užtrunka. Skandinavijos šalyse tokios kaip Švedija ar Norvegija, statybos leidimo gavimas trunka net trejus metus. Žvelgiant į tokias išsivysčiusias šalis kaip Šveicarija, Suomija ar Belgija, matyti, kad reitinge šios šalys nepatenka net į 30-tuką. Natūralu, kad kyla klausimas, ar statybos leidimų trukmės sumažinimas tikrai tinkama priemonė, norint pritraukti užsienio investitorius į mūsų šalį? Juk gyventi paskubomis apstatytoje aplinkoje reikia mums, gyventojams.
Bet kokiu atveju, statybos ar teritorijų planavimo procesas negali vykti dėl kažkokio reitingo – juk svarbiausia, kad procesas atitiktų tiek gyventojų, architektų bei pačių statytojų lūkesčius, kas neįmanoma be racionaliai apskaičiuoto laiko, per kurį būtų ne tik suderinti visų pusių interesai, bet ir kokybiškai atlikta pati procedūra.
Ne paslaptis, kad statybų procese daug suinteresuotų šalių. Nekilnojamojo turto vystytojams svarbu kuo paprastesnis ir sklandesnis procesas gaunant statybų leidimus, taip sutrumpinant patį statinio projektavimo terminą iki minimumo. Tai yra suprantamas noras, tačiau įstatymas turi atsižvelgti į visas suinteresuotas puses. Statytojas pridavė objektą ir išėjo, o žmonėms gyventi reikia toje aplinkoje.
Orhuso konvencijoje yra užtikrinta teisė gauti informaciją, visuomenei dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, kad būtų apsaugota kiekviena dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi palankioje jo sveikatai ir gerovei aplinkoje. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymo projekte numatomos visuomenės informavimo priemonės turi būti išsamiai įvardintos, jog būtų aiškiai matyti, kad visuomenės informavimas ir dalyvavimas bus efektyvus. Taip pat būtina užtikrinti galimybes gyventojams laiku gauti informaciją, teikti pasiūlymus bei dalyvauti diskusijose. Dėl to kyla abejonių ar Statybos įstatymo pakeitimai yra suderinami su Orhuso konvencijos reikalavimais. Tikiuosi, kad šie Aplinkos ministerijos rengiami Statybos įstatymo pakeitimai neras pritarimo Seime.
Algis Strelčiūnas yra Seimo TS-LKD frakcijos narys.
