Deginamos neišrūšiuotos pavojingos atliekos
Ieškoti tiksinčių ekologinių bombų toli nereikia. Štai pavyzdžiui gyventojai, gyvenantys netoli statomų atliekų deginimo gamyklų Vilniuje ir Kaune sunerimę dėl šių gamyklų poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Atliekų deginimo proceso metu išsiskiria įvairios pavojingos medžiagos, todėl įmonės turėtų veikti maksimaliai skaidriai ir visų svarbiausia – pasirūpinti, kad į deginimo katilus nepatektų pavojingos atliekos.
Deja, pasak aplinkosaugininkų Lietuvoje atliekos dar vis rūšiuojamos netinkamai. Europos Sąjungos direktyva nurodo, jog nepavojingas atliekas užtenka deginti 850 laipsnių temperatūroje, kad į atmosferą nepakliūtų nuodingos medžiagos. Pavojingoms atliekoms nurodoma keliais šimtais laipsnių aukštesnė temperatūra. Kaune ir Vilniuje netrukus veikti pradėsiančios jėgainės šiukšles kūrens saugioms atliekoms skirtoje temperatūroje, tačiau, dėl prasto rūšiavimo Lietuvoje negalime būti tikri, kad į katilus pateks tik tai, kas saugu.
Neturėdami geros atliekų tvarkymo kontrolės sistemos negalime garantuoti, jog žmonės naudodami lakus, dažus, vaistus nemes šių medžiagų į komunalinį srautą. Todėl viena iš alternatyvų galėtų būti reikalavimas visas atliekas deginti didesnėje nei 1050 laipsnių temperatūroje. Vargu ar atliekų rūšiavimo centrai patys pajėgūs kokybiškai atskirti pavojingas atliekas. Ten šiukšlės keliauja dalinai automatizuotais konvejeriais, todėl būtina užtikrinti aukštesnę deginimo temperatūrą tam, kad apsaugotume gyventojus, nuo sveikatai pavojingų kvapų.
Biodegraduojančių atliekų problema
Atliekų tvarkymo taisyklės numato draudimą atliekų turėtojams maišyti komunalines atliekas su kitos rūšies atliekomis. Taigi, biologiškai skaidžių atliekų, tokių kaip organinės virtuvių atliekos: daržovių, vaisių lupenos ir atliekos, maisto likučiai ir pasenę produktai, kavos ir arbatos tirščiai, kiaušinių lukštai negali būti metami į mišrių komunalinių atliekų konteinerį.
Nors individualių namų savininkams yra išdalinti kompostavimo konteineriai ir ši komunalinių atliekų turėtojų grupė numatytą reikalavimą gali įgyvendinti, tačiau situacija su daugiabučių gyventojais daug keblesnė.
Nors kai kurios Lietuvos savivaldybės ir turi įsigijusios kompostavimo konteinerius daugiabučiams namams, tačiau neturi kur išvežti biologiškai skaidžių atliekų. Todėl atliekų rūšiavimo centruose būtina užtikrinti biodegraduojančių atliekų atskyrimą nuo visų kitų atliekų kad šios nepatektų į deginimo gamyklas. Tik nuo tinkamai išrūšiuotų atliekų priklausys ar bus užtikrintas saugus jų sunaikinimas.
Taršos matavimas ir reguliavimas
Vilniaus gyventojams tenka taikstytis su vyraujančiais vėjais, kurie nuolat atpūs atliekų deginimo gamyklos skleidžiamus kvapus ir išmetamąsias kenksmingas medžiagas. Taigi šiame objekte gyventojų sveikatos saugumo užtikrinimas ypač aktualus. Abejonių kelia ir taršos matavimo stotelių kiekis. Šiai dienai viena įrengta pačioje gamykloje, o kita – prie Televizijos bokšto, t. y. nutolusi nuo deginimo gamyklos apie penkis kilometrus. Vargu ar užtenka vos dviejų taršos matavimo stotelių turint omenyje statomo objekto keliamą riziką sveikatai bei vyraujančius vėjus.
Dar viena tokia stotelė galėtų būti įrengta prie Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės - Šiltnamių g. 29. Aplinkos apsaugos ministerija turėtų kelti aukštesnis reikalavimus tokių oro taršos matavimo stotelių įrengimui, tačiau jokių konkrečių veiksmų šiuo klausimu nesiima. Be to, pradėjusi veikti Vilniaus kogeneracinė jėgainė sugeneruos dar didesnius transporto srautus t. y. specialaus transporto su atliekomis iš Vilniaus regiono. Ši problema Vilniuje buvo sprendžiama tik formaliai – įrengtos papildomos garsą sugeriančios sienelės. Tačiau kaip užtikrinti geresnį transporto priemonių pralaidumą? Sprendimų tam nebuvo ieškota. Šią problemą galėtų išspręsti žiedinių sankryžų ir viaduko įrengimas ties Gariūnų turgaviete. Manau tai galėtų reikšmingai sumažinti sunkiojo autotransporto srautus bei spūstis ties Gariūnų turgaviete ir padidinti tranzitinio transporto pralaidumą.
Taršos aikštelės po langais ir didesni mokesčiai
Praeitais metais sostinės kiemuose intensyviai įrenginėjant pusiau požemines konteinerių aikšteles visame mieste sulaukė daugybės kritikos. Gyventojai nebuvo tinkamai informuoti apie planuojamas vietas konteinerių įrengimui, nebuvo atsižvelgta į jų nuomonę. Požeminės konteinerių aikštelės buvo įrengtos ten, kur gyventojai tikrai būtų prieštaravę. Vilniaus miesto gyventojams tenka taikstytis ir su tokiais atvejais kuomet suplanuota konteinerius įrengti tiesiog vidiniuose kiemuose, apsuptuose gyvenamųjų namų, ten, kur mažai oro cirkuliacijos. Savivaldybė parinkdama vietas požeminėms atliekų aikštelėms turėtų atsižvelgti į ten gyvenančių žmonių nuomonę, bei reaguoti į skundus.
Akivaizdu, jog aplinkos apsaugai neskiriame pakankamai dėmesio. Ypatingai ten, kur rizika tiek aplinkai, tiek ir žmogaus sveikatai yra didžiausia. Jau ne kartą patys įsitikinome ekologinių atvejų katastrofiškais padariniais. O dabar, būdami pandemijos epicentre geriau nei bet kada suprantame kokia svarbi yra žmogaus sveikata. Kaip svarbu daryti viską ką galime, kad ją išsaugotume. Todėl tikiuosi, jog Vyriausybė turės ryžto griežtinti aplinkosaugą reglamentuojančius teisės aktus o Aplinkos ministerija, savivaldybės ir kitos atsakingos įstaigos turės užtikrinti tų teisės aktų skaidrų vykdymą. Vilties teikia ir aktyvios bendruomenės, kurios nesitaiko su atsainiu požiūriu į aplinką, kurioje mes visi gyvename.
Algis Strelčiūnas yra Seimo TS-LKD frakcijos narys.