Neužtikrinamas pėsčiųjų saugumas
Gyventojai skundžiasi, kad šiuo metu Vyriausybės nutarime dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo galiojančioje redakcijoje (V skyrius Vairuotojų teisės pėstiesiems) numatoma, kad „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti“.
Dabartinis reglamentavimas nesuteikia papildomos apsaugos pėstiesiems, nes pėsčiajam neįžengus į perėją, nekyla grėsmė būti partrenktam automobilio. Taip pat kyla klausimas, koks vis dėlto atstumas nuo perėjos turi būti – vienas metras ar trys?
Štai kodėl manau, jog būtų teisingiau grįžti prie ankstesnio reguliavimo, kai vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą jau įžengusį pėsčiąjį: „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.“
Naujas žiedinių sankryžų ženklinimas
Vilniaus miesto savivaldybei inicijavus žiedinių sankryžų pertvarką ir vietoj trijų eismo juostų, padarius dvi, spūstys pagrindinėse miesto žiedinėse sankryžose – Konstitucijos pr. ir Geležinio Vilko bei T.Narbuto ir Olandų g. sankryžos (šalia šv. Petro ir Povilo bažnyčios) – akivaizdžiai padidėjo, o įsigalioję griežtesni reikalavimai vairuotojams visuomet sustoti prie pėsčiųjų perėjų spūstis padidina dar labiau.
Per aukštai pastatyti šviesoforai
Šiuo metu kai kuriose sankryžose yra per aukštai pastatyti šviesoforai, nepritaikyti vairuotojams stebėti šviesoforo signalus. Automobilių vairuotojai ne kartą kreipėsi, pastebėję, kad gatvių sankryžose įrengti nauji kabantys šviesoforai ne tik nepagerino sąlygų eismo dalyviams, bet netgi įnešė dar daugiau sumaišties. Keli pavyzdžiai – Pilaitės pr., Konstitucijos pr., Žemaitės g. naujieji šviesoforai yra įrengti itin aukštai, o gatvės ribą ties sankryža ženklinanti linija nubrėžta labai arti šio signalinio įtaiso, tad vairuotojui, pirmam sustojus sankryžoje, kai užsidega raudonas šviesoforo signalas, situacija tampa kebli: norėdamas pamatyti, kada užsidegs važiuoti leidžianti žalia šviesa, vairuotojas lyg akrobatas turi ieškoti būdų, kaip pamatyti šviesoforą, kybantį jam virš galvos.
Tokie šviesoforai turėtų būti naudojami automagistralėse, kur vairuotojai galėtų šviesoforus lengviau pastebėti, tačiau mieste jie turi būti įrengti žemiau. Tikiuosi, Vilniaus miesto savivaldybė atkreips dėmesį į susidariusią situaciją dėl šviesoforų ir žiedinių sankryžų ženklinimo bei priims teisingus sprendimus.
Efektyvus autobusų juostų išnaudojimas
Šiuo metu daugelyje miestų autobusų juostomis lengviesiems automobiliams važiuoti draudžiama. Šios juostos padeda viešajam transportui lengviau judėti miesto gatvėmis, vis dėlto, šias juostas galima būtų išnaudoti efektyviau. Pavyzdžiui didinti automobilių pravažumą leidžiant automobilių eismą autobusų juostomis ne piko metu, o riboti tik ryte, nuo 7 val. iki 9 val. ir vakare – nuo 16 val. iki 19 val.
Apibendrindamas viešojo eismo problemas, pabrėžiu, jog kreipiausi į Vyriausybę su prašymu pakeisti naujuosius reikalavimus vairuotojams į ankstesnį reguliavimą.
Algis Strelčiūnas yra Seimo TS-LKD frakcijos narys.
