Buvo parengti dokumentai, atveriantys kelią naujų kogeneracinių jėgainių statybai Vilniuje ir Kaune. Išanalizavus šiuos dokumentus, tikslai – siekti sumažinti finansinę naštą šilumos vartotojams atrodo geri, tačiau atidžiau susipažinus su būsimų kogeneracinių elektrinių statytojų planais ir gamybiniais pajėgumais, kyla pagrįstos abejonės, ar įgyvendinimo priemonės ir pasekmės aplinkai yra pakankamai įvertintos.
Pastaruoju metu UAB „Lietuvos energija“ pristato gyventojams naują atliekomis ir biokuru kūrenamą Vilniaus kogeneracinę jėgainę, kurios šiluminė galia galėtų sudaryti iki 274 megavatų (MW), o elektrinė galia – iki 145 MW. Akcentuojama, kad naujoji jėgainė leistų atpiginti šilumą, nes ji būtų gaminama deginant vietinį ir atsinaujinantį kurą, t. y. biokurą ir atliekas, taip būtų išspręsta šiukšlių kaupimo sąvartynuose problema.
Pagal centralizuotuose šildymo tinkluose instaliuotų šilumos gamybos įrenginių galias ir faktinį jų poreikį Lietuvoje jau yra 2,5 karto daugiau įrengtosios galios nei reikia šalčiausiomis metų dienomis, be to, vykdoma Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa leidžia racionaliai naudoti energetinius išteklius, t. y. sumažinti šiluminės energijos poreikį. 2015 m. atsiras elektros jungtis Švedija-Lietuva (įgyvendinus „NordBalt“ projektą), tikėtina, kad metų pabaigoje elektros rinkos kaina Lietuvoje kris apie 30–35 procentus.
Planuojamos statyti naujos atliekomis ir biokuru kūrenamos Vilniaus kogeneracinės jėgainės numatomi pajėgumai – pernelyg dideli.
Planuojamos statyti naujos atliekomis ir biokuru kūrenamos Vilniaus kogeneracinės jėgainės numatomi pajėgumai – pernelyg dideli.
Klaipėdoje veikiančios kogeneracinės jėgainės pajėgumai beveik 5 kartus mažesni ir jau šiuo metu nepakanka atliekų, surenkamų iš jai priskirto regiono.
Negalėdama dirbti pilnu pajėgumu Klaipėdos jėgainė negali sumažinti šilumos ir elektros kainų. Padėtis šiuo požiūriu Vilniuje ir Kaune būtų dar blogesnė, nes regioniniuose Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus sąvartynuose pašalintų atliekų kiekiai per metus panašūs, o planuojamų statyti naujų kogeneracinių jėgainių pajėgumai skiriasi keliais kartais.
Preliminariais skaičiavimais, investicijos į Vilniaus projektą gali siekti 343,779 mln. eurų. Pusę investuojamos sumos planuojama padengti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, o kitą pusę – įmonių grupės „Lietuvos energija“ šiuo metu ieškomų partnerių ir pačios „Lietuvos energija“ lėšomis, t. y. iš mokesčių mokėtojų.
Įdomu, kodėl įgyvendinant šį projektą pasirinkta tik viena vieta, t. y. Vilniaus kogeneracinę jėgainę planuojama statyti Jočionių g. 13 Vilniuje, ir neieškoma galimybių statyti kitose vietose, nors minėtoje teritorijoje yra didelė žmonių koncentracija ir vyraujantys vėjai teršalus neša link miesto centro.
Priėmus Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymą (2014-01-23, Nr. XII-769) nustatyta, kad steigiami ir pripažįstami atliekų tvarkymo objektai yra valstybinės reikšmės. Remiantis šia įstatymo nuostata Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programoje (toliau – Programa) įvertinus gyventojų nuomonę ir galimą poveikį jų sveikatai bei reikšmę valstybei, svarbu numatyti, kad Lietuvai pakaktų dviejų kogeneracinių jėgainių Kaune ir Klaipėdoje.
Lietuvai pakaktų dviejų kogeneracinių jėgainių Kaune ir Klaipėdoje.
Minėtoje Programoje taip pat siūloma numatyti, kad tokios jėgainės neturėtų būti statomos arti gyvenamųjų rajonų, kuriuose yra didelis gyventojų tankis. Be to, būtina atkreipti dėmesį į aplinkos apsaugą. Reikalaujamų normų jau laikomasi statant kai kuriuos atliekų tvarkymo objektus Lietuvoje. Vienas iš gerųjų pavyzdžių – vietoje buvusių sąvartynų ar šalia jų, kaip tai daro Telšių regiono atliekų tvarkymo centras.
Pabrėžtina, kad kogeneracinių jėgainių statybos klausimai turi būti atitinkamai įvertinti atsižvelgiant į tai, kad ateityje vis daugiau atliekų bus skiriama perdirbti arba kompostuoti. Šilumos gamybai bus naudojamos tik po rūšiavimo likusios energetinę vertę turinčios atliekos. Jau dabar aišku, kad tokių atliekų Vilniaus regione nepakaks, todėl svarbu įvertinti planuojamus minėtų jėgainių pajėgumus, kad nereikėtų atliekų įsivežti iš kitų Europos Sąjungos valstybių.
Numatydamas galimas neigiamas pasekmes kreipiausi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką siūlydamas dar kartą apsvarstyti patvirtintas Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2014–2021 m. programos nuostatas dėl statomų jėgainių pajėgumų ir jų skaičiaus. Priimant galutinį sprendimą būtina atsižvelgti į gyventojų nuomonę, galimą žalą jų sveikatai ir gyvenimo kokybei.
Svarbiausias tikslas – užtikrinti mums ir ateities kartoms teisę gyventi tvarioje aplinkoje.
Algis Strelčiūnas yra Seimo narys, TS-LKD atstovas
