Šalia Gariūnų, į Vakarų pusę, Kuro g. arba Sandėlių g., t. y. pirmuoju atveju – 0,7 km, antruoju – apie 2 km nuo Gariūnų ir 2,5 km nuo Trakų Vokės, arčiau nei 100 m iki Vokės upelio, planuojama statyti Vilniaus kogeneracinę jėgainę (vieta nėra galutinai parinkta).
Šioje jėgainėje elektros ir šiluminė energija bus gaminama deginant biokurą ir komunalines atliekas. Planuojamos statyti Vilniaus kogeneracinės jėgainės galia 80–120 megavatų (MW), iš kurios 50–120 MW sudarytų šiluminė energija ir iki 50 MW – elektros energija. Planuojamos statyti kogeneracinės jėgainės galiai užtikrinti reikės 250 tūkst. tonų komunalinių atliekų per metus.
Šie atliekų kiekiai panašūs kaip ir bendrovės „Reenergy“ pradėtos statyti komunalinių atliekų deginimo gamyklos, kurios šiluminė galia bus 50 MW – nuo 150 tūkst. iki 170 tūkst. tonų komunalinių atliekų per metus. Jeigu bus pastatytos šios dvi gamyklos, joms reikės dvigubai daugiau komunalinių atliekų nei jų susidaro Vilniaus apskrityje, be to, smarkiai išaugs taršos mastai Lazdynuose ir aplinkiniuose rajonuose.
Jeigu bus pastatytos šios dvi gamyklos, joms reikės dvigubai daugiau komunalinių atliekų nei jų susidaro Vilniaus apskrityje, be to, smarkiai išaugs taršos mastai Lazdynuose ir aplinkiniuose rajonuose.
Kartu su miesto gyventojais (pasirašė per 12300 gyventojų), Vilniaus regiono bendruomenių Aplinkos komitetu ir kitomis organizacijomis pasisakau prieš tokio profilio gamyklų statybą Vilniuje, prieš perteklinį sostinės teršimą.
2013 m. lapkričio 15 d. Lazdynų seniūnijoje vyko viešas susipažinimas su Vilniaus kogeneracinės jėgainės plėtros plano projektu ir plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita. Su projektu bendruomenę supažindino UAB „Fortum“ atstovai.
Susirinkusiems gyventojams kilo daugybė neaiškumų: iš kur bus atliekos, jei šalia stovės dvi panašaus profilio komunalines atliekas deginančios įmonės, juk Vilniaus apskrityje tiek atliekų nėra, vadinasi, atliekos būtų vežamos iš kitų regionų ir net importuojamos, nes spaudoje buvo minėta, kad, trūkstant šiukšlių Klaipėdos komunalinių atliekų deginimo gamykloje, svarstoma galimybė šiukšles atsivežti iš užsienio; kodėl nesvarstomos galimybės statyti tokio pobūdžio gamyklas kitoje vietoje, kad ir šalia Kazokiškių sąvartyno; kur bus saugomos po deginimo likusios pavojingos atliekos; kaip bus atskiriamos pavojingos atliekos nuo deginimui skirtų; kodėl neįvertintas padidėjusių automobilių srautų poveikis aplinkai ir gyventojams ir t. t.
UAB „Fortum“ atstovams buvo įteikti visuomenės pasiūlymai dėl Vilniaus kogeneracinės jėgainės plėtros plano projekto ir plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo.
Projekto vykdytojų argumentai neįtikino susirinkusiųjų. Gyventojų nuomone, numatomi statyti komunalinių atliekų deginimo objektai sukoncentruoti nedideliu atstumu vienas nuo kito ir nuo gyvenamųjų miesto rajonų pablogins gyvenimo kokybę bei kenks sveikatai. SPAV atliktas tik darnaus vystymosi tikslų atžvilgiu – jame nėra įvertinta, kokį poveikį patirs aplinka, kokios to pasekmės.
Pritariu bendruomenės nuomonei, kad Aplinkos apsaugos ministerija ir kitos atsakingos institucijos artimiausiu metu turi apsispręsti, ar tiek atliekų deginimo gamyklų reikia Vilniui, ar nepakanka Lietuvai jau veikiančios Klaipėdoje komunalinių atliekų deginimo gamyklos, kuriai jau dabar pradeda stigti atliekų.
Algis Strelčiūnas yra Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas
