Algis Strelčiūnas: Nauja atliekų tvarkymo tvarka – ar įmokų tarifai gyventojams sumažės?

Nors naujienų portaluose mirgėjo daug žadančios antraštės neva nauja tvarka mokesčius sumažins kone perpus, tačiau paini kainodara kelia begalę klausimų ar tikrai mokesčiai taps mažesni.

Mokesčių administravimui įsteigta nauja įmonė

Iki šiol galiojusi atliekų tvarkymo sistema neužtikrino pakankamos kontrolės ir savivaldybė neturėjo duomenų apie dabartinių atliekų vežėjų sutartis su administratoriais, bendrijomis ir kt. Pagal naująją tvarką mišrių komunalinių atliekų vežėjai sudarys sutartis tiesiogiai su savivaldybe, o ne su gyventojais.

Taip pat dar viena naujovė – prieš metus įkurtas naujas atliekų tvarkymo sistemos administratorius, atsakingas už rinkliavos apskaitą ir surinkimo kontrolę. Tuo užsiima savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“. Naujos įmonės įkūrimui, išlaikymui ir administravimui reikalingi papildomi kaštai, kurie, tikėtina, nugula ant gyventojų pečių.

Painus ir klaidinantis kainodaros modelis

Šiai dienai komunalinių atliekų tarifus nustato atliekų vežėjai, kurie turi sudarę tiesiogines dvišales sutartis su gyventojais, bendrijomis ar įmonėmis. Tiesa, Vilniaus miesto taryba vežėjams yra nustačiusi maksimalią tarifo ribą, t.y. 0,09 eur/kv. m. už mėnesį. Tad pvz 70 kv. m. butų savininkams komunalinių atliekų surinkimas šiai dienai kainuoja maždaug 6, 30 eur/mėn., o individualių namų (150 kv.m) gyventojams apie 14 eur/mėn.

Nuo š.m. gegužės mėn. įsigaliojus naujai atliekų tvarkymo ir surinkimo tvarkai, kuomet atliekų vežėjai sudarys paslaugų teikimo paslaugų sutartis nebe su gyventojais, o tiesiogiai su savivaldybe, bus įvesta net 15 skirtingų rinkliavos dydžių. Kol kas savivaldybė negali tiksliai įvardinti kokie bus atliekų tvarkymo tarifai, tačiau teigiama, jog kainą sudarys dvi dalys – pastovioji ir kintamoji. Pastovioji rinkliavos dalis visų nekilnojamojo turto objektų kategorijoms išliks vienoda – 0,2907 euro už 1 kv. m per metus.

O štai, kintamoji rinkliavos dalis (eurais už 1 kv. m per metus) priklausys nuo mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos. Neaiški kainodara, skirtingi tarifai kelia begalę klausimų – kiek vis tik reikės mokėti už atliekų tvarkymą? Pagal ką sudaromos tokios kainos? Ar savivaldybės Taryba nustatydama rinkliavos dydį atsižvelgia į gyventojų nuomonę? Nauja tvarka tampriai siejama su nekilnojamo turto tipu, tačiau tai iškreipia tvarios aplinkos idėją.

Gyventojai nėra suinteresuoti rūšiuoti atliekas. Nėra net materialaus motyvo tai daryti, nes sąskaitos dydis už atliekų rūšiavimą nesikeičia. Tiesa, pagal dabar galiojančią tvarką gyventojai gyvenantys individualiuose namuose turi galimybę atliekas rūšiuoti ir už tai mokėti mažesnius mokesčius. Tačiau kaip bus nuo gegužės mėnesio? Klausimas lieka atviras...

Atliekų rūšiavimo gamyklos pastangos mažinti rinkliavos dydį bliūkšta

Gaila, kad miesto savivaldybės prieš darydamos esmines pertvarkas, kurios paliečia visus miesto gyventojus, nevykdo diskusijų nei su pačiais miestiečiais, nei su seniūnijomis. Už akių priimti sprendimai bei klaidingos antraštės internetų portaluose apie mažinamas komunalinių atliekų išvežimo kainas klaidina ir glumina miesto gyventojus, o savivaldybės argumentai dėl didėjančių kainų – tik dar vienas pasiteisinimas.

Be abejo, kad naujas sistemos administratorius, kuris turės papildomą išlaikymo kainą, prisidės prie kylančių mokesčių kainų, tačiau ar šios sąnaudos tolygios atitinkamai didėjančiam rinkliavų dydžiui? Be to, ar gali būti, kad mokesčių kainos kils dėl jau pastatytos rūšiavimo gamyklos bei jau pradėtos statyti atliekų deginimo gamyklos Vilniuje?

Prie viso to, savivaldybė neapsvarstė galimybės atsižvelgti į gyventojų skaičių gyvenamajame daugiabutyje ar name, o tik į gyvenamąjį plotą. Kas galėtų paneigti, kad po trijų mėnesių atlikus tarifų perskaičiavimą komunalinių atliekų išvežimo kaina nekils? Šie ir dar daug kitų klausimų turėtų būti atsakyti mokesčių mokėtojams prieš tarybai priimant sprendimą.

Aiški ir suprantama atliekų tvarkymo kainodara visiems regionams

Nors naujieji pakeitimai kol kas įsigalioja tik sostinėje derėtų atkreipti dėmesį, kad komunalinių atliekų tvarkymas mūsų šalyje yra bene vienintelis viešųjų paslaugų sektorius, kurio kainodaros modelis iki šiol nėra aiškiai reglamentuotas. Nėra aišku kokia metodika remiantis apskaičiuojamos atliekų tvarkymo kainos, taip pat nėra nustatyti ir sąnaudų atskyrimo principai, kurie leistų užtikrinti, kad už komunalinių atliekų tvarkymą gautos pajamos nebūtų nukreipiamos kitai veiklai finansuoti.

Ligi šiol ir organizuoti komunalinių atliekų tvarkymą, ir tvirtinti įmokų dydį už šias paslaugas regiono ir savivaldybių lygiu yra įpareigotos savivaldybės. Tai numato Vietos savivaldos ir Atliekų tvarkymo įstatymai. Kadangi šalyje kuriama regioninė komunalinių atliekų tvarkymo sistema, šios paslaugos kaina visuose regionuose turėtų būti apskaičiuojama remiantis tais pačiais principais.

Viliuosi, kad Aplinkos ministerijos ruošiamos Atliekų įstatymo pataisos leis užtikrinti aiškią, suprantamą ir teisingą komunalinių atliekų tvarkymo kainodarą bei aiškiai apibrėš bei įpareigos savivaldybės atsakingai vykdyti joms pavestas užduotis.

Algis Strelčiūnas yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys.