Balandžio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, pritarė, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektui nebūtų taikomas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatytas užstatymo aukštis ir leido didinti atliekų deginimo jėgainės technologinių pastatų aukštį ik 80 metrų. Tai dar vienas žingsnis, atveriantis kelius Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboms.
Savivaldybė nepaiso, kad jau daug metų gyventojai ir Seimas nepritaria tokiems, arti gyvenamųjų vietovių, statomiems objektams. 2016 metais Seime buvo užregistruotos Aplinkos apsaugos įstatymo pataisos, kuriomis numatoma, kad atliekų deginimo gamyklos ir kiti analogiški objektai būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Lazdynų gyventojai buvo surinkę net 12 000 parašų, kuriais buvo prašoma šio objekto nestatyti šalia gyvenamųjų namų, o vėliau - dar 1000 parašų, su prašymu bent mažinti kogeneracinės jėgainės pajėgumus. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė į tai neatsižvelgė, kai priėmė Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą išvadas (2015 m.), nedrįso atlikti gyventojų apklausos, nors tokią galimybę numato Vietos savivaldos įstatymo 36-38 straipsniai.
Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politikos programoje 2014-2020 metams Europos Parlamentas aiškiai nurodo, kad atliekų deginimas turėtų būti vienas iš rečiausiai naudojamų atliekų tvarkymo būdų. Prioritetai turėtų būti teikiami atliekų susidarymo prevencijai, rūšiavimui, pakartotiniam panaudojimui ir perdirbimui. Būtent tai šiuo metu ir daro Vilniaus Komunalinių atliekų rūšiavimo gamykla, kurioje teko lankytis ir man. Rūšiavimo gamyklos vadovybė informavo, kad padidėjo išrūšiuojami šiukšlių kiekiai, kas lemia didesnį plastmasių ir kitų tinkamų perdirbti atliekų kiekį išvežimą perdirbimui. Taip pat prisiminus, kad prieš pusmetį jų teritorijoje buvo susikaupę didelis kiekis šiukšlių, kurios buvo išvežtos į sąvartyną arba deginimui į Klaipėdą, verta pagalvoti, ar tikrai Lietuvai reikalinga dar viena komunalinių atliekų deginimo gamykla.
Primenu, kad Vilniaus kogeneracinę jėgainę numatyta statyti nedidelėje teritorijoje, kurioje sukoncentruota daug aplinką ir orą teršiančių įmonių. Čia veiklą jau vykdo UAB „Ecoservice“ stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelė, komunalinių atliekų rūšiavimo gamykla (mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai), Vilniaus miesto nuotekų valykla. Planuojama, kad šioje teritorijoje pradės veikti ir daugiau objektų turinčių neigiamos įtakos oro taršai: UAB „Forest Investment“ biokuro katilinė, nuotekų dumblo galutinio utilizavimo įrenginiai, UAB „Plasteksa“ antrinių žaliavų perdirbimo ir plastikų gaminių gamykla. Dar vienas objektas oro taršą, be abejo, tik padidins. Juolab, kad Lazdynų gyventojų namai nuo šios vietos yra nutolę vos trijų kilometrų atstumu.
Svarbu paminėti ir tai, jog Europos tarybos direktyva dėl atliekų deginimo reikalauja veiksmingai apsaugoti visus žmones nuo pripažinto pavojaus sveikatai, kurį sukelia oro tarša. Iki šiol neatsakyti klausimai kaip bus reguliuojami padidėję transporto srautai Lazdynuose ir aplinkiniuose rajonuose, ar Oslo g. bus įrengtos garsą sugeriančios sienelės, ar bus pastatyta oro taršą matuojanti stotelė prie Greitosios pagalbos ligoninės ir kt. Taigi, kol kas nėra aišku kokių priemonių bus imtasi apsaugoti gyventojus nuo žalingos oro taršos, o skirtingi valdžios sprendimai bei viešosios nuomonės nepaisymas klaidina ir daugelį gyventojų, kurie ir iki šiol mano, kad gamyklos niekas nestatys, kadangi prieš kelis metus tam nepritarė tūkstančiai gyventojų parašais, teismais ir piketais protestavę prieš tokius planus.
Tikiuosi, kad Vyriausybė atsižvelgs į gyventojų nuogąstavimus ir sumažins planuojamos statyti jėgainės pajėgumus bei žymiai sumažins deginamų komunalinių atliekų kiekį arba šių atliekų deginimo atsisakys iš viso. Vyriausybė turi pagaliau atsižvelgti į aktyvių ir pilietiškų gyventojų nuomonę, kurie prašo užtikrinti, kad gyvens saugioje aplinkoje.
Algis Strelčiūnas yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys.
