Privalomas daugiabučių namų aplinkos tvarkymas žmonėms kelia daug rūpesčių, bet svarbiausia, kad savivaldybė neteikia jokios su šiais pokyčiais susijusios informacijos, kuri leistų gyventojams priimti jiems priimtiniausius sprendimus.
Detalieji planai iki šiol visuomenei nepristatyti, o tvarkomos teritorijos ribos kiekvienam namui yra nepriskirtos. Daugiabučiai gyvenamieji namai neturi savo raudonųjų linijų. Namų dydžiai taip pat skiriasi, tai kokiu būdu bus skaičiuojami gyventojams mokesčiai už teritorijos tvarkymą?
Man yra žinoma, jog šiuo metu yra planuojama, kad 50 kvadratinių metrų ploto buto savininkai vidutiniškai už aplinkos tvarkymą mokės 7-9 litus, tačiau tikėtina, kad ši kaina keisis ir svyruos, atsižvelgiant į pasikeitusias savivaldybės teritorijos tvarkymo aplinkybes ir butų ūkius administruojančių įmonių arba daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų įkainius.
Vilniaus miesto savivaldybė skaičiuoja, kad gyventojų sąskaita ji galėtų sutaupytų apie 10 mln. litų per metus ir taip padėtų sumažinti biudžeto išlaidas. Bet šie pinigai tik lašas savivaldybės skolų jūroje.
Planuojama, kad 50 kvadratinių metrų ploto buto savininkai vidutiniškai už aplinkos tvarkymą mokės 7-9 litus, tačiau tikėtina, kad ši kaina keisis ir svyruos.
Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė apleido miesto daugiabučių namų kiemų tvarkymą, įsiskolino miestą tvarkančioms bendrovėms.
Savivaldybė ėmėsi radikalaus žingsnio spręsti savo finansines problemas – išvis atsisakyti tokios paslaugos. Einama lengviausiu keliu – ne prisiimti prievoles, o jų atsisakyti. Nėra kiemų aplinkos tvarkymo – nėra problemos.
Mano turimomis žiniomis, šiuo metu Vilniaus savivaldybė dviem didžiąją dalį Vilniaus teritorijos tvarkančioms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Stebulė“ ir „Naujamiesčio būstas“ yra skolinga apie 20 mln. litų.
Manau, sutaupytus pinigus būtų galima panaudoti šiuo metu ypač svarbiems gyventojų poreikiams: išplėsti automobilių stovėjimo aikšteles, suremontuoti įvažiavimus į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, remontuoti susidėvėjusius šaligatvius. Gyventojai nėra atsakingi už savivaldybės biudžeto skolas, kurios atsirado dėl neūkiško ir neefektyvaus pinigų panaudojimo bei valdininkų aplaidumo, kurie visomis išgalėmis inicijuoja brangius ir šiuo metu visiškai nebūtinus projektus, kaip „Vilnius veža“ ar „Air Lituanica“..
Pagal naują tvarką dauguma gyventojų bus priversti daugiau mokėti savo būsto administratoriui, bendrijos pirmininkui ar kitam asmeniui, kuris didins įkainį už atliekamas aplinkos tvarkymo paslaugas. Tad šio tarybos sprendimo paskekmė tokia: gyventojams užkraunama dviguba našta – atlikti Vilniaus miesto savivaldybei priskirtą funkciją ir dar už tai susimokėti.
Algis Strelčiūnas yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys