Šį pandeminį laikotarpį, Klaipėdos miesto taryba buvo nušalinta nuo bet kokių sprendimų, kurie susiję su esamos švietimo situacijos gerinimu ir moksleiviams, ir pedagogams. Vadovaujantis LR Vyriausybės rekomendacijomis, Klaipėdos mieste meras vienasmeniškai nusprendė negrąžinti 5-11 klasių moksleivių į mokyklas, nors pedagogai dar balandžio mėnesį skubiai vakcinavosi.
Tampa visiškai nebeaišku, kodėl yra ignoruojama aukščiausia Klaipėdos valdymo institucija – Klaipėdos miesto taryba.
Savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas nevienareikšmiškai pasisakė apie tai, kad meras yra tik vienas iš Tarybos narių.
Vietos valdžios funkcijas atlieka savivaldybės taryba ir meras, įgyvendindami įstatymuose nustatytus įgaliojimus.
Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, meras, savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje tiek, kiek pagal jas vietos valdžios ir viešojo administravimo funkcijas atlieka meras, taip pat šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyti konkretūs mero įgaliojimai.
Merui nėra suteikti įgaliojimai nuspręsti dėl ugdymo proceso organizavimo būdo. Apskritai, Klaipėdos miesto taryba nepriėmė nei vieno sprendimo dėl ugdymo proceso organizavimo būdo ar reikalingų tyrimų. Informacija apie tai, kokias priemones būtina taikyti švietimo įstaigose, apskritai nebuvo pateikta miesto tarybai.
Dar gegužės 19 dieną kreipiausi į merą su klausimu, kad pateiktų informaciją dėl ugdymo proceso atnaujinimo. Prašiau pateikti informaciją apie tai, kas Klaipėdos mieste priėmė sprendimą negrąžinti 5-12 klasių moksleivių į mokyklas nors LR Vyriausybė priėmė sprendimą dėl galimybės vaikams mokytis mokyklose.
Koks buvo sprendimo priėmimo algoritmas: kada sprendžia meras, kada - administracijos direktorius, kada - mokykla, kada - tėvai. Taip pat prašiau pateikti teisės aktus, kuriais buvo vadovautasi dėl sprendimo priėmimo.
Deja atsakymo nėra, pavyko tik Sveikatos ir socialinių reikalų komitete išgauti vicemero pažadą, kad pradėsime galvoti dėl vaikų grąžinimo į mokyklas nuo rugsėjo 1 d.
Man, kaip trijų vaikų mamai, yra nebesuvokiama, ko ir kiek laukti, kad moksleiviai galėtų grįžti į normalų ugdymo procesą. Šiandieną pamačius Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės komentarą, kad ugdymo procesas galėjo būti atnaujintas ne vienoje Lietuvos savivaldybėje, apėmė didžiulis nusivylimas, nes tai tik parodo, kad mūsų vaikai nerūpi jokiems politikams.
„Nuvylė ir nuliūdino maždaug pusės savivaldybių pozicija apskritai negrąžinti į mokyklą nė vieno 5-11 klasių mokinio, jiems testuojantis greitaisiais antigenų testais. Manau, kad net ir kelios savaitės mokykloje svarbios mokinių emocinei sveikatai.
Vaikams reikia gyvo bendravimo su bendraklasiais, su mokytojais. Gerėjant epidemiologinei situacijai, vis daugiau gyventojų pasiskiepijus, galima drąsiau grįžti ir į mokyklas“, – taip sakė J. Šiugždinienė.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija šiuo laikotarpiu didžiausią prioritetą skyrė parkavimo rinkliavos įvedimui, o ne švietimo sistemos problemų sprendimui. Vis dar turiu vilties, kad pagaliau vaikai pakils nuo kompiuterių ekranų ir sugrįš į normalų socialinį gyvenimą. Tikiu, kad to laukia ne tik vaikai, pedagogai, bet ir mes tėvai.
Alina Velykienė yra Klaipėdos miesto tarybos narė, išrinkta su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu.
