Kita vertus, sekėjų vaidmuo neatrodė menkas jau vien todėl, kad sekėjai validuoja lyderystę: esi tiek lyderis, kiek sekėjų turi.
Idealieji sekėjai – tokie, į kokius turėtume darbuotojus išugdyti, - savarankiški, energingi, atvirai ir drąsiai vertina lyderio sprendimus, teikia grįžtamąjį ryšį, koks jis bebūtų. Kitaip tariant, beveik lyderiai. Iškart reikia pripažinti, kad ne visi vadovai ar lyderiai yra pribrendę tokiems sekėjams. Ne visi nori gauti ir geba priimti atvirą grįžtamąjį ryšį, kitam patogiau paklusnus, klausimų nekeliantis vykdytojas. Silpnesnis, mažiau brandus lyderis negeba leistis į atvirą dialogą. Kartais patogiau užsikišti ausis, neigti, o dažnai tam tiesiog nėra laiko. Nėra laiko vadovo darbotvarkėje arba spaudžia įmonės tikslai. Karinis terminas „kontroliuojama iniciatyva“ numato, kad yra laikas diskusijoms, yra laikas veiksmui.
Kodėl dabar ypač išryškėjo sekėjo vaidmuo? Visų pirma, todėl, kad menksta lyderio vaidmuo (ar menksta? – netrukus grįšime prie šio klausimo). Tampa visiškai akivaizdu, kad dirbant nuotoliniu būdu (o tokio darbo ir po karantino bus daugiau), visų pašalių niekaip nepasieksi, neapibėgsi ir nesukontroliuosi. Vadinasi, turi įgalinti savo darbuotojus. Pats naujažodis „įgalinti“ – iš tiesų nieko nepasako. „Eik įgalink savo žmones“ – galime mes sakyti vadovui. Eina šis ir svarsto „o kaip gi tai daroma – įgalinti?“.
Iš tiesų, ką reiškia „įgalinti“? Oi, tai apima be galo daug: pasitikėti, suteikti erdvę veikti, laisvę priimti sprendimus, klausti, išklausyti nuomonę, dalintis informacija, įtraukti į svarbių sprendimų priėmimą, gerbti. Vienas žodis apima tiek daug detalių, galima sakyti, rimtą dalį lyderystės kasdienio darbo, meistrystės.
Prastas stilius šiandieną „žinoti viską“.
Taigi sekėjystė (angl. followership). Reikia pripažinti, savo esme šis žodis yra pasenęs. Jau seniai, o šiandien ypač, sekėjas yra partneris (nekalbu apie sekėjus socialiniuose tinkluose; ko gero, tik šiems ir betinka šis žodis). Lyderystės procese galbūt sekėjas ir eina kartu, tačiau jis nėra tik „avis“ ar „avių banda“, o jei visgi yra, gali būti, kad jūsų organizacijos arba visuomenės perspektyvos – labai ribotos.
Kiekvienam lyderiui verta turėti galimybę lygiagrečiai pabūti ir sekėju, jau vien tam, kad pamatytum, kaip ten – kitoje barikadų pusėje – yra.
Kitas dalykas – lyderio ir sekėjo vaidmuo dažnai persipina. Prastas stilius šiandieną „žinoti viską“. Beje, kaip tik tokie, visus atsakymus žinantys lyderiai ir yra tie, bijantys dalintis galia, suteikti svarbą žmonėms. Dažnai pats lyderis gali būti (ir yra) sekėjo vaidmenyje: pats turi tiesioginių vadovų, galbūt akcininkų ar autoritetų.
„Nepabuvęs kareivėliu, nebus geras artojėlis“ dainuojama lietuvių liaudies dainoj „Augo girioj ąžuolėlis“.
Jei nemoki sekti, nebūsi ir geras lyderis.
Kiekvienam lyderiui verta turėti galimybę lygiagrečiai pabūti ir sekėju, jau vien tam, kad pamatytum, kaip ten – kitoje barikadų pusėje – yra, kaip vadovus ir lyderius regi sekėjai, kad suprastum, ką mano paties vedliai daro gerai, o ką galėtų daryti kitaip.
Et, tiesiog svajonių patirtis.
Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Lyderystės programos vadovė.
Komentaras skelbtas Žinių radijo laidoje „Lyderio dilema“
