„Darbuotojų įsitraukimas“ – vadybinis terminas, reiškiantis, kad darbuotojui patinka jo veikla, darbas jam yra įdomus, darbuotojas įsitraukęs emociškai, nori tęsti šį darbą ir į jį eina su noru. Kai paklausiame žmonių, ką jam reiškia mėgiamas darbas, dažniausiai atsakymas būna vienas – keliuosi su noru, einu į darbą su malonumu.
Iš ko pažinsi neįsitraukusi darbuotoją? Pasyvumo, nenoro imtis užduočių, tylos susirinkimų metu, siekio kuo greičiau sprukti iš darbo, vėlavimo atlikti užduotis, vengimo imtis atsakomybės, šiurkštumo ir grubumo.
Organizacijos kultūra, produktas, verslo modelis turi reikšmę darbuotojų įsitraukimui, tačiau svarbiausias vaidmuo visgi tenka arčiausiai darbuotojo esančiam vadovui. Jis gali įtraukti darbuotoją arba jo užsidegimą numarinti. O kai pats vadovas abejingas, iš viso bėda – komanda merdi.
O kai pats vadovas abejingas, iš viso bėda – komanda merdi.
Pati į savą verslą pasukau beveik prieš dvidešimtį metų, vedina būtent noro dirbti prasmingą darbą, turėti galimybę priimti sprendimus ir kurti. Tuomet išties nebuvo jokių „madų“ klausti darbuotojų, kas jiems svarbu, ką jie norėtų daryti, kaip save mato ateityje. Didelėse korporacijose darbuotojo indėlis į galutinį rezultatą gali atrodyti labai mažas.
Svarbiausi dalykai, lemiantys darbuotojų įsitraukimą – tai tikėjimas, kad galiu prisidėti prie paties produkto ar paslaugos kokybės. Galbūt tai atsakymas, kodėl verslo savininkai iki ausų paskendę darbe; kodėl startuoliuose ypač daug įsitraukusių žmonių – produktas dar tik kuriamas ir jo ateitis priklauso nuo tavęs. Tuo tarpu veikla įmonėse, kuriose viskas sukurta, nusistovėję, belieka tik rutininis vykdymas, – niekaip neįkvepia.
Kartais įmonės ir vadovai kaltina save dėl darbuotojų neįsitraukimo, tačiau yra dalis darbuotojų, kurie tiesiog niekada nebus įsitraukę. Tai negatyvūs, iš anksto nepatenkinti arba neveiklūs darbuotojai. Darbuotojai, kurie laukia, kol kažkas sukurs atmosferą, parengs aprašus, kol kažkas „sumotyvuos“ dirbti.
Darbuotojai, kurie laukia, kol kažkas sukurs atmosferą, parengs aprašus, kol kažkas „sumotyvuos“ dirbti.
Kadangi įsitraukimas didžiausias, kai darbuotojas gali daryti įtaką produkto ar paslaugos kokybei, vadinasi, reikia parodyti, kaip darbuotojas gali prisidėti prie kliento pasitenkinimo ar gerovės – juk tai baigtinis tinkamo produkto rezultatas (beje, jaunajai kartai įmonės produkto poveikis aplinkai – vienas svarbiausių kriterijų, renkantis būsimą darbdavį). Tai ir yra šio komentaro pavadinime minima misija. Kai jaučiu savo dienų prasmę, kai žinau, kad mano darbas turi poveikį žmonėms, pasauliui, tai motyvuoja, įkvepia. Noriu ryte keltis ir eiti į darbą.
