Pradėkime nuo to, kad statistiškai vadovai labiau patenkinti darbu: jaučiasi svarbesni, reikalingesni, turi daugiau laisvės ir autonomijos veikti, jų darbas įdomesnis ir jie uždirba daugiau.
Labiausiai šiame rinkinyje mane motyvuoja laisvė veikti, laisvė priimti sprendimus, galimybė dalyvauti sprendimų priėmime.
Be abejo, yra ir kita medalio pusė – atsakomybė. Atsakomybė turbūt labiau kaip našta. O gal laimė?
Našta, nes nuo tavęs gali priklausyti įmonės ir žmonių likimas, neteisingo sprendimo atveju į tave lėks strėlės, padaręs klaidą ir pats graušiesi, pergyvensi, nemiegosi. Statymai dideli.
Vaikus iš karto auginti vadovais nereikia ir neverta. Pakaks, jei auginsime sveiką, laisvą, drąsią asmenybę.
Laimė, nes atsakomybė - prasminga. Ar kada gailėsiesi gyvenime, kad prisiėmei atsakomybę? Vargu. Ar gailėsiesi, kad neprisiėmei? Manau, kad taip. Atsakomybė mūsų gyvenimą praturtina, suteikia prasmę ir galimybes.
Žinoma, vaikus iš karto auginti vadovais nereikia ir neverta. Pakaks, jei auginsime sveiką, laisvą, drąsią asmenybę.
O kaip organizacijoje užauginti vadovą?
Daugelis kompanijų (mažiau ar daugiau formaliai) yra numačiusios konkrečius žmones – talentingus darbuotojus, kurie ateityje galėtų tapti vadovais.
Jei mėgstate saugumą, ko gero, vadovavimas nėra jūsų sritis.
Kuo turi pasižymėti vadovas? Pirmiausia darbuotojas turi norėti tapti vadovu. Ar visi norintys gali tapti vadovais? Teoriškai – taip, praktiškai - ne. Kitos būtinos savybės: kompetencija ir intelektas, smalsumas ir noras mokytis, gebėjimas bendrauti ir sutarti su žmonėmis, drąsa ir noras prisiimti atsakomybę.
Kokių savybių dažniausiai trūksta? Būtent drąsos ir noro imtis atsakomybės. Kodėl būtent šių savybių stinga?
Kai kurie žmonės mėgsta gyventi patogiai, jaustis saugiai. Jei mėgstate saugumą, ko gero, vadovavimas nėra jūsų sritis. Ypač kylant karjeros laiptais – saugumo nedaug. Kiekvieną dieną – rizika, sprendimų paieška, didelis gyvenimo greitis, viršvalandžiai, nuovargis. Tiesą sakant, niekas ir neprivalo nerti į nežinomybę. Jei nenori vadovauti, nereiškia, kad esi nesėkmingas. Kiekvienas renkasi savo kelią. Prasmingų darbų galima nuveikti ir būnant geru specialistu.
Ką turime daryti įmonėje, norėdami užauginti vadovą? Pirmas žingsnis – įtraukti. Įtraukti į sprendimų priėmimą, svarbius, naujus projektus, skatinti imtis lyderystės – vadovauti užduoties įgyvendinimui, nedidelei komandai. Jei matysime, kad darbuotojas nenori įsitraukti, tai ir bus atsakymas šiame etape.
Verta atkreipti dėmesį, ar būsimasis vadovas gali būti pavyzdžiu kitiems. Šis klausimas išties svarbus: ar kiti įmonės darbuotojai kopijuodami jo elgesį pasieks gerų rezultatų? Kartais pastebiu, kad vadovo krėslo siekia žmonės, kurie vengia sunkaus darbo ar nemoka tinkamai atlikti savo pareigų. Toks vadovas visada bus prastas pavyzdys kitiems. Vadovo autoritetas – pačių darbuotojų įvardijamas kaip viena svarbiausių ir įkvepiančių savybių.
Jei norime, kad mūsų būsimas vadovas lyderiautų pavyzdžiu, ko gero, ir patys būkime pavyzdžiu: drąsos, atsakomybės, empatijos ir gebėjimo sutarti su žmonėmis. Ne tik darbe. Ir šeimoje – savo vaikams.
Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Lyderystės programos vadovė.
