Alisa Miniotaitė: Keičiasi moterų požiūris į karjerą

Pradėkime nuo to, kad visame pasaulyje keičiasi požiūris į sėkmingą karjerą. Sėkminga karjera nebėra tik aukštos pareigos ir didelis atlyginimas. Sėkminga karjera – galimybė rinktis. Vieni nori būti reikalingi darbo rinkoje iki pat gilios senatvės.
Alisa Miniotaitė
Alisa Miniotaitė / Ramūno Blavaščiūno nuotr.

Tokiu atveju pagrindiniai klausimai:

  • kaip išlikti konkurencingu darbo rinkoje?
  • kokioms profesijoms tinka brandus amžius?
  • kokios kompetencijos bus reikalingos po 20-30 metų?
  • kokia profesine veikla norėsiu užsiimti, kai man bus 60-imt ir daugiau?

Kitai daliai žmonių svajonių karjera – sukauptas finansinis kapitalas arba pasyvios pajamos, leidžiančios nebedirbti – anksti palikti darbo rinką, apibūdinama terminu FIRE (Financial indepence retire early).

Dar prieš penketą–dešimtį metų pagrindinės priežastys, kodėl moterų karjera nesivystė taip sėkmingai kaip vyrų, buvo šios:

  • mažesnis tikėjimas savo galimybėmis (tikėjimas, kad galiu sukurti savo verslą, tapti vadove);
  • motinystės atostogos, kurių metu prarandamos pozicijos darbo rinkoje (atostogų metu nekeliamas atlyginimas, menksta įgūdžiai, tuo tarpu aktyvūs darbo rinkos veikėjai žengia pirmyn);
  • menopauzė, kuomet moterys dėl fizinės ir psichologinės savijautos nenori aktyviai konkuruoti;
  • noras būti mama, žmona ir šeimos vadove namie.

Mamos vaidmuo yra reikšmingas, ir moterys neturėtų būti visuomenės spaudžiamos „daryti karjerą“, jei jos to nenori. Arba atvirkščiai – spaudžiamos gimdyti ir auginti, jei renkasi daryti profesinę karjerą.

Kas pasikeitė pastaraisiais metais? Moterys labiau pasitiki savimi, sąmoningai planuoja savo karjerą pačios, siekia būti finansiškai nepriklausomos, nepralaimėti karjeros lenktynėse. Darbas kai kuriose organizacijose vis dar yra lenktynės, o ir visuomenės spaudimas būti sėkmingu – didelis. Bent kiek ambicingesnis žmogus šį spaudimą jaučia.

Mamos vaidmuo yra reikšmingas, ir moterys neturėtų būti visuomenės spaudžiamos „daryti karjerą“, jei jos to nenori. Arba atvirkščiai – spaudžiamos gimdyti ir auginti, jei renkasi daryti profesinę karjerą.

Pasikeitė ir moterų, ir darbdavių požiūris į motinystės/tėvystės atostogas. Visų pirma, organizacijos supranta, kad jos turi sudaryti lankstesnes sąlygas derinti tėvystę ir darbą, kai kurios įsipareigojo proporcingai pakelti atlyginimą ir atostogose esančioms mamoms bei tėčiams.

42 proc. moterų nuogąstauja, kad motinystė neigiamai paveiks jų karjerą, 48 proc. moterų įvardijo, kad taip ir įvyko (PWC tyrimas, 2018). Moterys supranta, kad motinystės „atostogos“ gali būti ir galimybė – mokytis bei pradėti savo verslą, todėl sąmoningai planuoja šį laikotarpį. Klausimas, kiek šis veiksmas diktuojamas noro augti, o kiek baimės iškristi iš darbo rinkos.

Moterys supranta, kad motinystės „atostogos“ gali būti ir galimybė – mokytis bei pradėti savo verslą, todėl sąmoningai planuoja šį laikotarpį.

Vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas Europos Sąjungoje 2019 m. sudarė 14,1 proc. (Eurostat). Lietuvoje – 14,0 proc. Iš dalies taip yra dėl to, kad moterys smarkiai dominuoja mažai apmokamose darbuose: slaugos, valymo paslaugų, kasininkų, klientų aptarnavimo, ikimokyklinio švietimo.

Brangiai apmokamos vadovaujančios pareigos reiškia ne tik stipresnes kompetencijas, kurias, esame tikri, gali turėti ir vyrai, ir moterys vienodai, tačiau ir fizinę ištvermę, ir didesnę atsakomybę bei riziką. Nebūtinai kiekvienas šią riziką nori prisiimti: vakarinis darbas, komandiruotės – šią kainą moka ne tik pats vadovas, bet ir šeimos nariai, ypač vaikai.

Sėkminga karjera – tai pasitenkinimas, kylantis iš profesinio gyvenimo. Kai kuriems žmonėms svarbu jausti tiesioginę darbo prasmę, padėti kitiems. Tokį pasitenkinimą gali gauti dirbdamas auklėtojo, socialinio darbuotojo, slaugo darbą, kuris, kaip žinia, mažiau apmokamas. Šis darbas artimiausiais metais, o gal dar ir ilgai neatneš net vidutinių pajamų. Ar vis dar stereotipas, kad moterys yra linkusios labiau aukotis?

Sėkminga karjera – tai pasitenkinimas, kylantis iš profesinio gyvenimo.

Svarbiausias klausimas, kad už tokį patį darbą, tas pačias pareigas darbuotojai uždirbtų tiek pat, nepriklausomai nuo rasės, lyties, politinės, religinės ar kitos orientacijos ir kiekvienas turėtų galimybę priimti norimus karjeros sprendimus.

Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Lyderystės programos vadovė

Komentaras skelbtas Žinių radijo laidoje „Lyderio dilema“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų