Prieš šimtą metų Rusijos spaudimas reiškėsi represijomis, spaudos draudimu, rusinimu, o dabar – ekonominių svertų ir jungiklių maigymu. Lietuvos visuomenė negali jaustis rami ir negalvoti: prisuks dujas vidury žiemos ar neprisuks, leis vežti sūrelius – neleis...
Kaip teigia istorikai, anuomet carinė Rusija Kražių įvykių dalyviams pritaikė amnestiją, pajutusi kitų šalių spaudimą. Dabar Europos Sąjungos valstybės taip pat neliko abejingos situacijai, kai kaimyninė šalis galimai taiko ekonomines spaudimo priemones ir vis nepamiršta mums priminti, kad esame „mažesni“...
Vargiai rastume lietuvį, negirdėjusį apie Kražių miestelį. Jis įsikūręs prie Kražantės upės, Žemaitijos centre, kelių sankryžoje Varniai-Kaltinėnai-Užventis-Kelmė.
Legenda sako, kad žiloje senovėje Kražius įkūrė didikas Gražys, kuris iškirto Kražantės slėnyje miško plotą ir jame pastatė sodybą. Esą todėl pro Gražio sodybą tekanti upė pavadinta Kražante, o aplink sodybą augusi gyvenvietė – Kražiais.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu Kražiai buvo vienas pagrindinių Žemaitijos centrų. Kražių žemė minima 1253-1257 m. Lietuvos karaliaus Mindaugo raštuose. Pavyzdžiui, Kražių žemė paminėta aprašant 1253 m. Mindaugo krikštą ir karūnavimą, kurio metu dalis Lietuvos žemių buvo užrašytos Livonijos ordinui. Šią datą kražiškiai laiko miestelio įkūrimo data. Šiemet minimas 760-asis Kražių gimtadienis.
1416 m. Kražiuose pastatyta viena pirmųjų bažnyčių, 1512 m. Kražiai tapo grafystės centru, XVI a. antroje pusėje miestelyje buvo rengiami Žemaitijos seimeliai. XVI a. pabaigoje Kražiuose įsikūrė jėzuitai, 1614 m. įsteigta jėzuitų kolegija, kuri padėjo pamatus ilgai miestelio švietimo ir kultūros tradicijai. Kolegijoje mokėsi 400 mokinių, čia dėstė M.K.Sarbievijus, Ž.Liauksminas, veikė mokyklos teatras, buvo unikali biblioteka. XVI a. pabaigoje Kražiuose buvo 3 vienuolynai, 4 bažnyčios, Šv. Roko koplyčia ir sinagoga. Kražių kolegija 1817 m. buvo reorganizuota į pasaulietinę gimnaziją, o 1844 m. – perkelta į Kauną. Po to jos pastatas 75 metus buvo tuščias.
1894 m. vykusio Kražių gynėjų teismo metu buvo nuteisti 35 žmonės, iš jų keturi – 10 metų katorgai. Tačiau kilus protesto bangai užsienyje, caras nuteistuosius amnestavo.
Deja, Kražiai išgarsėjo ir Kražių skerdynėmis. 1892 m. gruodžio 24 d. caro valdžia uždarė benediktinių vienuolyną. Planavo uždaryti ir nugriauti Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią, panaikinti kapines. Nepaisydamas daugybės kražiškių prašymų, kreipimųsi, 1893 m. birželio 22 d. caras Aleksandras III įsakė bažnyčią ir vienuolyną nugriauti. Parapijiečiai atkakliai gynė savo bažnyčią, o nuo rugsėjo 13 d. ją saugojo ir dieną, ir naktį. Vadovauti bažnyčios uždarymui lapkričio 21 d. į Kražius atvyko Kauno gubernatorius Nikolajus Klingenbergas su keliais valdininkais, 70 policininkų ir žandarų. Gubernatorių tikintieji sutiko su caro ir carienės portretais, prašė bažnyčios uždarymą atidėti, kol bus gautas caro atsakymas. Gubernatorius įsakė išvaryti iš bažnyčios žmones, kurių ten buvo apie 400. Kražiškiai pasipriešino ir policininkus nugalėjo.
Lapkričio 22 d. rytą iš Varnių atvykę 300 Dono kazokų palaužė tikinčiųjų pasipriešinimą, išvadavo bažnyčios palėpėje užsibarikadavusį gubernatorių. Jo įsakymu 16 žmonių buvo nuplakta, kazokams buvo leista siaubti miestelį ir aplinkinius kaimus. Nuo kazokų rankų žuvo 9 žmonės, apie 50 buvo sužeista.
1894 m. vykusio Kražių gynėjų teismo metu buvo nuteisti 35 žmonės, iš jų keturi – 10 metų katorgai. Tačiau kilus protesto bangai užsienyje, caras nuteistuosius amnestavo.
Senosios Kražių gimnazijos auklėtinis Dionizas Poška, pirmojo Lietuvoje muziejaus įkūrėjas, 1830 m. testamentu dalį muziejaus eksponatų užrašė Kražių gimnazijai. Daugiau kaip po šimtmečio miestelyje buvo įkurtas muziejus. Didžiausias dėmesys buvo skirtas atminti 1893 m. įvykius, kai žmonės stojo ginti bažnyčią nuo carinės Rusijos administracijos. Kražių skerdynių muziejaus iniciatorius buvo kunigas Stanislovas Rimkus. Eksponatai 1938 m. buvo sutvarkyti, suklasifikuoti, ir Kražių skerdynių muziejus atvėrė duris visuomenei. 1940 m. pradžioje Kražių muziejus pradėjo intensyviai rengtis 1943 m. įvyksiančiam Kražių skerdynių jubiliejui. Deja, 1940 m. birželio 15 d. į Lietuvą įsiveržus sovietų raudonajai armijai, buvo nurodyta, kad muziejus turi „...atspindėti darbo žmonių kovą prieš kapitalistinę santvarką“. Netrukus Kražiuose kilo gaisras, kurio liepsnose žuvo visi Kražių skerdynių muziejaus eksponatai.
Šiuo metu Kražiuose atstatytoje kolegijoje veikia muziejus, kuriame yra Kražių skerdynėms skirta ekspozicija.
Šiandien Kražiuose vėl šviesu! Atstatytoje jėzuitų kolegijoje veikia M.K.Sarbievijaus kultūros centras, šviesuoliai istorikas E.Dirmeikis, tautosakininkė J.Ramanauskaitė, mokytoja E.Kvietkuvienė ir kiti garsina miestelį savo darbais. O kasmet Kražiuose vykstantys festivaliai sutraukia iki 20 000 žmonių. Aplankykite Kražius – miestelį, tapusį mūsų tautos istorijos liudininku.
Alma Monkauskaitė yra Seimo socialdemokratų partijos frakcijos narė
