Jau sutarta, kad į Vilnių atvyks tarptautinė specialistų komanda, kuri atliks kredito reitingo rodiklių skaičiavimo metodologijos peržiūrą ir pateiks savo rekomendacijas. „Creditinfo“ taip pat aktyviai bendrauja su Lietuvos banku, siekdama keistis informacija ir nuomonėmis apie kredito reitingo sudarymo principus, struktūrą, duomenų surinkimą ir apdorojimą.
Neabejoju, kad šie veiksmai padės tobulinti kredito reitingo nustatymo mechanizmą. Tačiau neabejoju ir tuo, kad tiek aistrų sukėlęs kreditavimosi aktyvumo rodiklis ir toliau liks viena iš reitingo dedamųjų.
Nes tai – mokslas.
Lemia istorija ir skaičiavimai
Pradėkime nuo to, kas yra „Creditinfo“ skaičiuojamas asmens kredito reitingas. Paprastai kalbant, tai yra duomenų apie asmens kredito istoriją analizė ir prognozė ateičiai. Kalbant sudėtingiau, reitingas yra pasauline praktika pagrįstas kredito rizikos rodiklis, kuris sukuriamas naudojant statistinę logistinės regresijos metodiką.
Bendram supratimui labai svarbu žinoti, kad reitingą lemia: mokėjimų istorija, kredito istorijos trukmė, ekonominiai duomenys ir kreditavimosi aktyvumas. Visos dalys yra labai svarbios kiekvieno iš mūsų asmeninių finansų ekosistemai, todėl vienos dalies pokytis neišvengiamai veikia ir kitas dalis.
Kreditavimosi aktyvumo kriterijus parodo asmens ketinimų kredituotis dažnumą. Svarbu paminėti, kad kalbame apie kreditavimąsi ne tik bankuose, bet ir kitose kredito įstaigose, taip pat prisiimamus įsipareigojimus perkant daiktus išsimokėtinai ir pan. Šis kriterijus kreditavimosi aktyvumą matuoja ne vienu, o keliais pjūviais, o konkretaus asmens duomenis lygina su bendra konkretaus laikotarpio statistika.
Ilgamečiai tyrimai rodo, kad yra akivaizdi priklausomybė tarp kreditavimosi aktyvumo ir skolų – pavyzdžiui, statistika rodo, kad asmenų, kurių kreditinis aktyvumas mažas, pradelstų skolų skaičius yra 6 kartus mažesnis negu tų, kurių kreditinis aktyvumas didelis. Taip pat „Creditinfo“ analitikai taip pat yra įdiegę „saugiklius“, kurie įvertina tokius faktorius kaip daugybinės to paties kreditoriaus užklausos, rinkai būdingas užklausų vidurkis ir kt.
Vadinasi, Julius buvo teisus, sakydamas, kad jo apsilankymai bankuose ieškant geresnių būsto paskolos sąlygų blogino jo kredito reitingą? Greičiausiai, taip.
Tačiau Julius turėtų žinoti esminę informaciją: apsilankymai bankuose turėjo įtakos jo asmeniniam „Creditinfo“ reitingui, tačiau vargu ar turėjo kokios nors įtakos jo kreditingumo vertinimui banke.
Ir čia nėra jokios paslapties – bankai naudojasi „Creditinfo“ informacija, tačiau, vertindamas potencialų skolos gavėją, kiekvienas didelis bankas vadovaujasi sava metodologija bei kriterijų žemėlapiu, todėl sprendimui dėl paskolos ir jos sąlygų lemiamą įtaką gali turėti, sakykim, to laikotarpio bankų konkurencija ar konkretaus banko paskolų portfelio struktūra. Maža to, argumentas, kad jūs lankėtės pas konkurentą dėl to paties, gali turėti teigiamos įtakos priimant sprendimą.
Tuomet natūraliai kyla klausimas: kam kredito reitingas reikalingas? Jums. Jis skirtas jums. „Creditinfo“ kredito reitingas yra kompasas, rodantis jūsų asmeninių finansų kryptį. Tai patarimas, o ne nuosprendis.
Vadovaujantis kredito reitingu galima gauti ne tik momentinį savo finansinės būklės įvertinimą, bet ir, periodiškai tikrinantis, suprasti, kokie jūsų veiksmai užtikrina finansų tvarumą, o kokie – atvirkščiai, blogina perspektyvas. Reitingas jums svarbus priimant sprendimus dėl didelės vertės daiktų įsigijimo ar papildomų įsipareigojimų prisiėmimo.
Beje, JAV 43 proc. gyventojų periodiškai tikrinasi savo kredito reitingus, Lietuvoje – vos 5 procentai.
Tačiau būtų naivu manyti, kad darbdavys jus į darbą priims vien pažvelgęs į nuotrauką. Lygiai taip pat neįtikima, kad bankai, lizingo ar telekomunikacijų įmonės priims sprendimą vien pažvelgę į jūsų asmeninį kredito reitingą.
Kas lemia neatitikimus
Kitas svarbus aspektas, kurį straipsniuose minėjo jų herojai – informacijos išsamumas ir patikimumas.
Iš tiesų, kartais atsiranda neatitikimų tarp informacijos, kurią turi (ar mano turįs) vartotojas ir naudojamos kredito reitingui nustatyti.
„Creditinfo“ renka fizinių ir juridinių asmenų kreditingumo informaciją iš įvairių šaltinių, vertina ir teikia kreditingumo vertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslais. Kreditingumo informacija kaupiama kredito biuro sistemoje.
Tačiau nustatydama reitingus „Creditinfo“ remiasi faktine informacija, kurią gauna iš šaltinių, kuriuos laiko patikimais. Nustatydama reitingus, Creditinfo privalo pasitikėti kitomis šalimis, susijusiomis su naudojama informacija, jos patvirtinimu, registravimu, kaupimu, tvarkymu, teikimu. Pasitaiko, kad dėl techninių kliūčių ar žmogiškojo faktoriaus biuras gauna laiku neatnaujintą ar netikslią informaciją. Suprantama, kad jūsų momentinė jūsų finansų būklės prognozė tokiu atveju bus išplaukusi ir netiksli.
Tačiau kiekvieną kartą, kai tik gaunama informacija apie informacijos netikslumą, ji nedelsiant tikslinama. Taip pat atitinkami reitingai nedelsiant peržiūrimi.
Tokia pat įdomi tema yra ir asmens duomenų apsaugos problematika, ypač aktuali šiemet, įsigaliojus naujajai ES direktyvai. Tačiau ji yra tokia išsami ir daugiabriaunė, kad norėčiau ją palikti kitam komentarui.
Iš to, kas pasakyta, gali pasirodyti, kad mes tiesiog giname status quo, manydami, kad tai, ką pasakojo Julius, Mindaugas, Robertas ir Merūnas tėra pavieniai atvejai, kuriuos galima ignoruoti. Anaiptol. Jų istorijos tuo ir geros, kad parodo konkrečias problemas ar komunikacijos spragas, kurias reikia ir galima išspręsti ar užtaisyti.
Pabaigai norėčiau patarti nebijoti savo kredito reitingo. Suprantu, kad kartais būna dienų, kai nesinori pažvelgti į veidrodį, tačiau be realybės pripažinimo nepradedame nei sportuoti, nei taupyti.
Anglai turi gerą posakį: „Don‘t shoot the messenger“ („nenušauk pasiuntinio, jei jis atnešė blogą žinią“). „Creditinfo“ kartais tenka atsidurti tokio pasiuntinio vietoje.
Anatolijus Kisielis, „Creditinfo Lietuva“ teisininkas
