Retas apgyvendinimas, mažas gyventojų tankumas – Lietuva, o kartu ir kitos Baltijos šalys, išsiskiria tuo, kad nėra užstatytos stikliniais dangoraižiais ir šimtus hektarų užimančiomis gamyklomis. Iš urbanizuotų kraštų atvykę svečiai nuolat stebisi mūsų tuštuma: ausyse spengianti tyla, natūrali gamta, maža šviesos ir garso tarša turistams iš pergrūstų didmiesčių gali būti esminiai argumentai renkantis atostogų kelionės kryptį. Pasaulinės pandemijos kontekste šios aplinkybės įgauna dar didesnį svorį.
Jei pavyzdžiui sostinėj nekilnojamas turtas yra greta parko, jo vertė iškart pakyla. Juk tas pats privalumas išlieka ir užmiestyje, tik nėra tinkamai iškomunikuotas. Miesto žmonės nori pailsėti nuo nuotolinio darbo platformų. Vakarų Europoje jau kurį laiką dominuoja temos, susijusios su žalia ekonomika, gamtai draugiška aplinka ir pan. Mūsų turizmo sektorius turi apeliuoti į tai, kalbėti šios auditorijos kalba, o ne stengtis nukonkuruoti Turkijos ar Egipto viešbučius. Svarbu atskirti kategorijas su kuo kalbama ir kokius turistų segmentus norime pritraukti.
Turizmo sektoriuje reikia matyti toliau nei vieneri metai.
Prognozuojama, jog šią vasarą daugelis lietuvių planuoja leisti atostogas čia, Lietuvoje. Tai reiškia, kad galime tikėtis sektoriaus atsigavimo, investicijų į paslaugų kokybę ir t.t. Tačiau, galima prisikviesti ir užsienio svečių. Valstybių sienos nebėra tabu – atskristi iš Europos vidurio į Lietuvą užtrunka tiek pat, kiek nuvažiuoti nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Žinoma, niekas neskris į Lietuvą tik atsigerti bokalo alaus, todėl būtina orientuotis ne į vienadienius turistus, o žmones, kurie pasiryžę čia praleisti bent vieną, gal net dvi savaites – tam reikia kurti ir atitinkamas paslaugas.
Turizmo sektoriuje reikia matyti toliau nei vieneri metai. Žmonės atostogas planuoja bent pusmečiui į priekį, todėl būtent dabar yra namų darbų metas: jau galima formuoti savo paslaugų paketus, pardavinėti išankstinius kelialapius, siūlyti rezervacijas, vystyti savo paslaugų pristatymą elektroninėje erdvėje. Atitinkamai pasiūlyti ir tokias paslaugas, patirtis, kurios įtikintų kažkur Vakarų Europoje prie kompiuterio sėdintį žmogų įsigyti paslaugą. Net Lietuvoje 85 proc. vietinių turistų užsisako paslaugas internetu, tad ką bekalbėti apie užsieniečius.
Karantinas gali įkalinti žmones namuose, bet negali numalšinti jų noro keliauti.
Prieš pandemiją turizmo sektorius sukurdavo apie 5% šalies BVP. Ar galime sugrįžę po pandemijos šią dalį padvigubinti? Tebūnie tai retorinis klausimas, tačiau prielaidų tikrai yra, tad tereikia sudaryti palankias sąlygas. Siekiant geriau naudoti turizmo potencialą šalies pažangai rengiamoje atnaujinamoje Nacionalinėje plėtros programoje turime išskirti turizmo sektorių atskira dalimi, joje numatant konkrečias priemones vietinio turizmo plėtrai ir atvykstamojo turizmo skatinimui. Be to, daugelis šalių paslaugų eksportui taiko nulinį tarifą – jei tokį požiūrį pritaikytume ir Lietuvos turizmo sektoriui, tai padėtų šiems verslams greičiau atsigauti. Manau, būtina žiūrėti sistemiškai, kur yra „butelio kaklelis“, identifikuoti apribojimus, stabdančius turizmo augimą Lietuvoje.
Apie tai, kad šalys suvaldžiusios pandemiją, turės galimybę prisitraukti turistų, kalba ir tarptautinių skrydžių kompanijų vadovai, planuojantys kokiomis kryptimis vyks žmonių srautų judėjimas. Žinoma, kaip ir minėjau, tam būtina užtikrinti saugumo reikalavimus: kad efektyviai veiktų testavimo sistema oro uostose, būtų užtikrinta galimybė atsekti kontaktus, sklandžiai vyktų vakcinacijos procesas. Karantinas gali įkalinti žmones namuose, bet negali numalšinti jų noro keliauti. Lietuva tikrai gali išnaudoti šią galimybę.
Andrius Bagdonas yra Seimo narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys.
