Nes nuo liepos 1 d. apgyvendinimo paslaugų teikėjai privalės per 24 valandas registruoti kiekvieną apsistojusį asmenį ir į internetu suvesti jo asmens duomenis į sistemą. Būkite tikri, kad nuo šiol valstybė žinos, su kuo sodyboje prie ežero šventėte senelio jubiliejų, pusseserės vestuves ar vaiko krikštynas.
O kas atsitiks, jeigu nuotaka arba jaunikis po santuokos ceremonijos iš to laimės pamirš savo dokumentą ir negalės legaliai prisiregistruoti sodyboje? Ar toks asmuo jau bus išprašomas iš didžiausio savo paties gyvenimo pokylio?..
Esu įsitikinęs, kad reikalavimas rinkti visų svečių duomenis yra ne tik nepatogi ir nemaloni prievolė svečiams, bet ir nepakeliama administracinė našta kaimo verslams. Net jeigu reguliavimą primetančios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ketinimai kuo gražiausi, jo įgyvendinimas – bergždžias.
Visuotinės registracijos naujovė diegiama Nacionalinės turizmo informacinė sistemos (NTIS) platformoje, kuriai sukurti ministerija išleido 340 tūkst. eurų ir kurią kuruoja agentūra „Keliauk Lietuvoje“. NTIS atviru tekstu pristato savo misiją: „rinkti, kaupti, saugoti, sisteminti, analizuoti, vertinti keliautojų ir turistų asmens duomenis“. Lyg vartotojams neužtektų „Facebook“, kuris jau nuo seno renka, kaupia, saugo, sistemina, analizuoja, vertina vartotojų duomenis. Ir viskas daroma tik vartotojų ir turistų labui, ar ne?
Net jeigu tai daroma kaupti prasmingą statistiką, kad valstybė galėtų kokybiškiau pasirūpinti keliaujančiais ir poilsiaujančiais Lietuvoje, kokia prasmė iš tokios sistemos, kai kaimo turizmo sodyboje internetas neveikia arba sodybos savininkai, būdami vyresni, internetu iš viso nesinaudoja?
Net jeigu, tarkime, lankytojų statistikos valstybei labai reikia, kada šeimininkai spės išvirti cepelinus ir paruošti stalą, kai privalės į sistemą savo rankomis sukelti pusšimtį pavardžių ir adresų?
Visuotinės registracijos inovacija atseit kuriama 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo pagrindu, bet tuomet akivaizdžiai persistengta, nes konvencija numato tik privalomą užsieniečių apgyvendinimo registraciją, kurią, be to, galima atlikti pildant popierines korteles, nebūtinai pavardes suvedant tik į internetą.
Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad NTIS padės žymiai „sumažinti verslui tenkančią administracinę naštą“, praktiškai išeis atvirkščiai – našta išaugs. Ar tai padės susidoroti su mokesčius slepiančiais verslais? Kaimo turimo asociacijos skaičiavimais, iki 40 proc. apgyvendinimo paslaugų kaime teikiama nelegaliai ar pusiau legaliai. Jeigu naujoji sistema tikisi ištraukti šiuos verslininkus iš šešėlio, tai vėlgi daroma ne iš to galo – prievolė guls ant legaliai dirbančių pečių.
„Valstybės intervencijos į rinkos santykius, kontrolė ir biurokratija turi drastiškai mažėti.“ Tai teiginys iš Laisvės partijos rinkimų į Seimą programos. Ekonomikos ir inovacijų ministeriją valdo Laisvės partijos politikai. Ir ką jie sau atsakys, kai po liepos 1-osios kontrolė ir biurokratija kaimo turizmo sektoriuje drastiškai padidės?
Tikiuosi, trečiadienį parlamentinės kontrolės posėdį šia tema šaukiančiame Seimo Ekonomikos komitete rasime nuovokesnių sprendimo būdų, kad kaimo verslai sezono darbus pasitiktų be papildomų valstybės primestų rūpesčių.
