Be abejo, konkrečioje situacijoje ko gero neatsiras nė vieno visiškai patenkintu gyvenimu: greičiausiai kiekvienas greitai atrastų kokią nors asmeninę nuoskaudą ar skriaudą, juk lietuviais esame: pripažinti, kad esi sėkmingas ir laimingas – prastas skonis. Va dėl ko nors pasiskųsti ar pasipiktinti – kita kalba. Tad pradžiai „pasipiktinkime“ bejausme, šalta statistika.
Šiemet minėjome 20 metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES). Kartu su tais pačiais metais prasidėjusia naryste NATO – tai buvo ir tebėra vieni didžiausių šalies laimėjimų per visą nepriklausomybės laikotarpį. Lietuvos narystė ES – neabejotinai yra ir sėkmės istorija, prie kurios mes taip pripratome ir su ja taip susigyvenome, jog laikome tai savaime suprantamu dalyku.
Įstojimas į ES Lietuvai atvėrė daug naujų galimybių. Su milijardine ES parama buvo užkurtas įspūdingas Lietuvos ekonomikos variklis. Pavyzdžiui, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) nuo 2004-ųjų pakilo beveik 4 kartus. Vidutinis darbo užmokestis po mokesčių padidėjo daugiau nei 5 kartus – nuo 256 iki 1304 eurų. Dar sparčiau augo vidutinė senatvės pensija, kuri 2004-aisiais siekė 109 eurus, o šiemet – jau 644 eurus. Šiuos pokyčius atspindi ne tik vietinė statistika, bet ir „Eurobarometro“ duomenys. 2004-aisiais, tik keturi iš dešimties tautiečių apklausose sakydavo, kad yra patenkinti gyvenimu, o dabar taip atsako aštuoni iš dešimties.
Žinoma, galėjo būti dar geriau. Dėl konservatorių blaškymosi taip ir nepavyko įgyvendinti pribrendusios mokesčių reformos.
Žinoma, galėjo būti dar geriau. Dėl konservatorių blaškymosi taip ir nepavyko įgyvendinti pribrendusios mokesčių reformos. Mokesčiai visada yra susitarimo, o ne atskirų iniciatyvų reikalas. Didžiausia šios koalicijos bėda buvo plataus susitarimo nebuvimas bei pats mokestinių pakeitimų įsigaliojimo ciklas. Mokesčių reformoje buvo siūlyta ir pozityvių sprendimų (PVM mokėtojų kartelės kėlimas, smulkiojo verslininko sąskaita), kurie negali būti pamiršti, tuo labiau, kad tai siūlymai, kuriems parlamentas pateikimo stadijoje jau pritarė. Tačiau būta ir didžiulio blaškymosi ypač dėl Nekilnojamojo turto apmokestinimo, kuomet finansų ministerija jau suderintus projektus pakeisdavo net kelis kartus per savaitę.
Akivaizdu ir tai, kad dabartinė mokesčių sistema neskatina žmonių galvoti apie ateitį, investuoti į papildomą kaupimą tiek pensijų, tiek sveikatos, saugumo srityse. Manau visi turime permąstyti savo vertybines nuostatas, nes šiuolaikinėje politikoje atsiranda gynybos, aplinkosaugos iššūkiai, tad ko gero bus labai sudėtinga išsiversti be mokesčių peržiūrėjimo.
Akivaizdu, kad saugumo iššūkiai ateityje nemažės, gynybos poreikis augs. Pacifizmo nuotaikas keičia karo realybė. Šiuo atveju situacija keičiasi iš esmės. Tad netikėkite tais saldžiabalsiais, kurie žada, jog mokesčiai mažės. Artimiausioje ateityje – tai deja, nerealu, bet galima padirbėti kovoje su biurokratija bei teisingumo ir logikos trūkumu.
Ateities Lietuvos visuomenė taip pat neįsivaizduotina be išaugusio žmonių finansinio raštingumo, technologinių kompetencijų, kitaip tariant – neišvengiamai reikia skatinti žmones rūpintis savimi. Tai iš esmės nulemia demografinė situacija. Lietuva yra maža, bet dinamiška valstybė, galime daug kur būti pavyzdžiu savo pažanga, galime greitai keisti visuomenę. Po 10–15 m. visuomenė sens, keisis demografinė padėtis. Mūsų mokestinė sistema turės apsaugoti žmones, kad jie galėtų kaupti ateičiai.
Turime nebijoti tokių iššūkių kaip Dirbtinis intelektas (suvokiant ir DI keliamus iššūkius), atsisakyti mito, jog technologijos eliminuos žmones iš darbo rinkos. Atvirkščiai, DI plėtra rodo, jog užimtumui tai turi labai mažai įtakos, didėja reikalingų profesijų ir kompetencijų įvairovė, labai stipriai plečiasi paslaugų sektorius. Lietuva turi išnaudoti skaitmeninio amžiaus potencialą – suteikti piliečiams daugiau galimybių skaitmeninti ir siekti būti lyderiais tokiose svarbiose srityse kaip dirbtinis intelektas, 5G, daiktų internetas, kibernetinis saugumas.
Dėl klimato kaitos ateities verslas taps vis labiau žalesnis. Esame puikioje situacijoje, kur galime padėti sukurti terpę naujiems, inovatyviems verslams. Valstybės pirkimai taip pat vis labiau įvertins inovacijų aspektą – ar geriau pasirinkti pigesnį sprendimą, ar brangesnį, bet atnešanti inovacijas ir naujas galimybes. Aplinkosauginės tendencijos taip pat grąžins įvairiausių jau primirštų profesijų poreikį (pvz., buitinės technikos taisymas, įvairiausios siuvyklos ir pan.).
Šiuo atveju itin aktuali tampa darbo ir paslaugų logistika, todėl susisiekimo infrastruktūros problematika tampa kaip niekada aštri. Akis badantys faktai: 40 proc. valstybinės reikšmės kelių tinklo nebeatitinka nustatytų reikalavimų (lygumas, sukibimas ir pan.), 30 proc. būklė – ribinė, kuri netrukus pasieks nebeatitinkančių reikalavimų lygmenį. Lietuvoje 80 viadukų yra avarinės būklės. Šių dienų kainomis reikėtų 10 mlrd. Eur keliams ir viadukams sutvarkyti. Metinis kelių infrastruktūros deficitas sudaro apie 207 mln. eurų (finansavimo trūkumas 2024 m. – 340 mln. eurų.)
Verta paminėti, jog 2023 metais keliams ir viadukams tvarkyti buvo skirta 1 mlrd. Eur, tačiau nemaža dalis šių lėšų susidarė iš kariniam mobilumui skirtų pinigų bei ES lėšų, o tai nėra tvarus investavimas į kelių būklę Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys, jog ženkli dalis lėšų atiteko vieno svarbiausių projektų – Via Baltica įgyvendinimui. Akivaizdu, jei finansavimo ir darbų vykdymo grafikas būtų buvęs tolygus, šio projekto finansavimas nebūtų taip įtakojęs kitų kelių tvarkymo darbų. Via Baltica projektui sparčiai judant į priekį, Rail Baltica projektas stringa, neišlaikomi terminai. Geležinkelių infrastruktūrai irgi reikėtų gerokai daugiau dėmesio.
Manau visų pirma turime ne griauti ir viską pradėti iš naujo, o tobulinti, gerinti, efektyvinti. Ekonomikos augimą gali užtikrinti tik aiški mokesčių sistema, inovacijos. Visi pokyčiai ekonomikoje galimi tik susitarimo pagrindu, o visi verslo subjektai turi turėti aiškią motyvaciją. Visi turime pakovoti už ko gero patį svarbiausią per pastaruosius dvidešimtmetį įvykusį plika akimi nematomą pokytį. Jis – mūsų galvose: mes, o ypač mūsų vaikai, įprato būti laisvi. Gali nevaržomai kurti, svajoti ir augti. Ir tai ko gero yra svarbiausia vertybė, kuria turime dalintis, ją branginti ir apginti.
