Europos Sąjungos institucijos ir toliau plečia kartelio dalyvių atsakomybės ribas. Prieš pora mėnesių Europos Parlamentas pritarė direktyvai, kuri sudarys prielaidas lengviau išsiieškoti nuostolius, patirtus dėl kartelio veiklos (pavyzdžiui, permokėtas sumas dėl padidėjusių kainų).
Direktyvai dar turi pritarti Europos Taryba, tačiau teisės akto tekstas su šia institucija jau suderintas ir jos pritarimas turėtų būti tik formalumas. O štai 2014 m. birželio 5 d. Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, kuris iš esmės išplečia kartelio dalyvių atsakomybės ribas (byla C-557/12, Kone AG ir kiti).
Į Europos Teisingumo Teismą kreipėsi Austrijos aukščiausiasis teismas, spręsdamas bylą dėl liftų gamintojų kartelyje dalyvavusių įmonių (įskaitant Kone) atsakomybės. Iš Kone ir kitų liftų gamintojų žalą dėl kartelio siekė prisiteisti Austrijos geležinkelių operatorius ÖBB Infrastruktur AG (ÖBB), jo teigimu, permokėjęs už liftus dėl kartelio veiklos.
Tačiau pasirodo, kad ieškovas liftus pirko ne iš Kone ar kitų nustatytų kartelio dalyvių, o iš kitų liftų gamintojų. Visgi ieškovas teigė, kad nuo kartelio nukentėjo dėl taip vadinamos skėčio kainodaros (angl. umbrella pricing).
Rinkos dalyviai, nors ir nedalyvaudami kartelyje, gali išnaudoti kainų susitarimo pasekmes ir taip pat padidinti savo kainas.
„Skėčio“ kainos gali pasireikšti, kai didelėje rinkos dalyje yra taikomos vienodos kainos (dominuojančio ūkio subjekto ar kelių subjektų kartelio), o kitos įmonės gali užsitikrinti pardavimus tol, kol jų kainos yra „pridengtos“ vyraujančių rinkos kainų, t.y. yra mažesnės ar lygios šioms „skėčio“ kainoms.
Kitaip sakant, rinkos dalyviai, nors ir nedalyvaudami kartelyje, gali išnaudoti kainų susitarimo pasekmes ir taip pat padidinti savo kainas.
Austrijos žemesnieji teismai iš pradžių sprendė, kad pagal Austrijos teisę kartelio dalyvis negali būti atsakingas už kito ūkio subjekto taikomas aukštesnes kainas. Tačiau aukščiausiasis teismas kreipėsi į ETT, siekdamas aiškumo, ar tokie nacionalinės teisės apribojimai nepažeistų Europos Sąjungos teisės.
ETT atsakė, kad Europos Sąjungos teisė prarastų dalį savo efektyvumo, jeigu nacionalinė teisė niekada neleistų iš kartelio dalyvių išsiieškoti nuostolius, kuriuos sukėlė skėčio kainų efektas rinkoje.
Kitaip sakant, ETT patvirtino Austrijos geležinkelių operatoriaus ÖBB teisę įrodinėti ir išsiieškoti nuostolius iš Kone ir kitų kartelio gamintojų, su kuriais ieškovas neturėjo tiesioginių prekybinių santykių. Tokia galimybė nėra apribota net ir tuo atveju, kai ÖBB liftus pirko iš gamintojų, kurie apskritai nežinojo apie egzistavusį kartelį.
Šis ETT sprendimas turės tiesioginės įtakos ir Lietuvos teisinei sistemai. Iki ETT sprendimo Kone byloje ir pagal Lietuvos civilinę teisę nuostolius iš kartelio dalyvių už kitų rinkos dalyvių pakeltas kainas išsiieškoti būtų buvę itin sudėtinga.
Tiek atsakovas, tiek ir teismai turėtų kelti priežastinio ryšio ir nuostolių numatymo taisyklių aspektus, kurie stipriai sumažintų civilinės atsakomybės įrodymo galimybes.
Tačiau esant tokiam ETT sprendimui Kone byloje, mūsų nacionaliniai teismai privalės prisitaikyti ir sudaryti sąlygas prisiteisti iš kartelio žalą, kurią sukėlė kartelyje nedalyvavusių įmonių dirbtinai ar adaptyviai sukeltos kainos.
Andrius Ivanauskas yra advokatų kontoros GLIMSTEDT asocijuotas partneris
