Andrius Kubilius. Ar G.Nausėda tikrai dalyvaus rinkimuose?

Taigi – neoficialūs pirminiai rinkimai mūsų stovykloje jau įvyko. Juose nugalėjo Ingrida Šimonytė. „Demokratijos šventės“ repertuare lapkričio 11-12 d. liko tik kandidatų į Europos Parlamentą reitingavimas. Visi prijaučiantys galės ateiti ir reitinguoti.

Prasideda „įdomusis“ Lietuvos politinio gyvenimo sezonas – rinkimai „atrieda, atidunda“. Žmonės turės galimybę rinktis. Kaimyninėje Baltarusijoje ar Rusijoje tokios paprastos teisės žmonės nebeturi.

Ne tik piliečiams reikės rinktis, bet ir visų spalvų „politologai“ ir „politikos ekspertai“ turės daug darbo. Ne tik aiškinti kas vyksta, bet ir bandyti daryti įtaką žmonių nuomonei.

Štai šiuo metu visa eilė „ekspertų“ bando įteigti visuomenei, kad jokiems kitiems kandidatams nėra jokių šansų rinkimuose ir kad Nausėda laimės jau pirmajame ture.

Kodėl aš manau, kad šie rinkimai Gitanui Nausėdai gali būti žymiai sunkesni nei 2019?

Tokios išvados skelbiamos vien tik remiantis prisiminimais apie prieš 5 metus įvykusius Prezidento rinkimus ir pažiūrėjus į dabar skelbiamus reitingus (kurie rodo, kad Nausėda yra populiariausias kandidatas) ir net nebandant pasivarginti dabartinius reitingus palyginti su ankstesniais, prieš 5 metus skelbtais reitingais ar su dar ankstesniais rinkimais. Nebandoma panagrinėti ir visuomenėje per šiuos 5 metus įvykusių pokyčių, bei kokie pokyčiai yra įvykę su pačiu Nausėda ar Šimonyte.

Nausėdos vietoje tokiomis „ekspertų“ analizėmis neskubėčiau pasitikėti.

Kyla klausimas – kodėl?

Bandysiu į jį atsakyti savo „ekspertinėmis“ išvadomis. Nesu „politikos ekspertas“, esu tik „politikos praktikas“, bet bandysiu parodyti, kad galima padaryti visai priešingas „ekspertines“ išvadas, nei daugelis mūsų „ekspertų“ šiandien daro.

Kodėl aš manau, kad šie rinkimai Gitanui Nausėdai gali būti žymiai sunkesni nei 2019?

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumo posėdis - Spalio 4d.

+61

Visų pirma todėl, kad G.Nausėda, siekdamas antros kadencijos, bus visai kitoks kandidatas, nei buvo 2019 metais. Tada jis buvo menkai kam nors iš arčiau pažįstamas, todėl daug kas į jį galėjo projektuoti savo įsivaizdavimus. Dabar visi jau spėjo į jį įsižiūrėti ir gerai žino, kas jis toks: tikrasis opozicijos centro-dešiniųjų Vyriausybei lyderis; nesibaidantis susitapatinti su įvairiais „maršininkais“ ar kitokiu gaivalu.

Karas prieš Ukrainą ir lietuvių parama Ukrainai jam nepaliko alternatyvų užsienio politikoje, bet užsienio politikos europinio ar bent regioninio mąsto lyderiu jis taip ir netapo. Centro dešiniųjų rinkėjų simpatijos gali būti prarastos ir tai atsilieps jau pirmajame rinkimų ture.

Ingrida, kokia buvo natūrali, be falšo, tokia ir išliko, tik gal dar labiau užsigrūdinusi krizių valdymo maratone. Iš jos negalima tikėtis nesąžiningų, neįgyvendinamų pažadų. Jau dabar galima įsivaizduoti, kaip atrodys debatai tarp Nausėdos ir Šimonytės, kur Nausėda bandys įrodyti, kiek daug jis, tariamai, padarė gerindamas lietuvių gyvenimą, ir gaus seriją ramių, bet jo pasigyrimus triuškinančių atsakymų.

Ingridai kandidatuojant gali būti taip, kad ji bus vienintelė rimta centro-dešiniųjų kandidatė. O tai bus papildomas galvos skausmas Nausėdai, nes tai reikš, kad po pirmojo turo vieningas centro-dešiniųjų kandidatas realiai gali pirmauti.

15min fotomontažas/Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda

Nausėdai, jeigu jis dalyvaus rinkimuose, gali tekti kovoti dėl antros vietos po pirmojo turo. Ir čia G.Nausėdai gali iškilti daug naujų rūpesčių, nes į tuos rinkėjus, į kuriuos Nausėda save negrįžtamai suorientavo, pretenduos taip pat ir visi kairieji, ir kitokie populistiniai kandidatai. Jeigu rinkimuose dalyvaus stipresnis socialdemokratų kandidatas ir save vis labiau stiprinantis I.Vėgėlė, konkurencinė kova dėl tų pačių kairuoliškų rinkėjų balsų gali būti labai nuožmi ir visiškai nėra akivaizdu, kad Nausėdai tose grumtynėse bus lengva laimėti.

Nausėdai, jeigu jis dalyvaus rinkimuose, gali tekti kovoti dėl antros vietos po pirmojo turo. Ir čia G.Nausėdai gali iškilti daug naujų rūpesčių.

Net ir šiandien skelbiamos apklausos nėra tokios ypatingai palankios Nausėdai, kaip kai kurie „ekspertai“ stengiasi įrodyti. Štai paskutiniai skelbti šios vasaros „Spinter tyrimų“ rezultatai rodo, kad už G.Nausėdą balsuotų 22.9 proc. rinkėjų, o visi kiti kandidatai surinktų mažiau nei po 10 proc. balsų. Kai kuriems „ekspertams“ atrodo, kad tai jau yra neįveikiamai didelis skirtumas.

Tačiau verta prisiminti, kad 2013 metų rudenį besiruošiančios antrai kadencijai D.Grybauskaitės reitingas, nustatytas tų pačių „Spinter tyrimų“, buvo žymiai didesnis nei dabartinis G.Nausėdos: siekė ne 22 proc., o 36 proc.

Verta atkreipti dėmesį ir į tą faktą, kad G.Nausėda per visus 5-ius prezidentinės kadencijos metus, taip ir nesugebėjo sau užsiauginti „prezidentinio“ reitingo, nes ir 2019 metais jo reitingai pagal „Spinter tyrimus“ buvo labai panašūs į tuos pačius 22 proc. Taigi, nors dabartiniuose reitinguose G.Nausėda ir pirmauja, tačiau tai nėra tokie džiuginantys reitingai, kad būtų galima „ekspertiškai“ teigti, jog G.Nausėda lengvai laimės rinkimus. Net į antrą turą jam patekti gali būti sudėtinga.

Nausėdos bandymai sau palengvinti kelią, siekiant gauti socialdemokratų paramą dar prieš pirmąjį turą, jiems nekeliant savo kandidato, ir socialdemokratams, ir pačiam Nausėdai gali tapti dideliu galvos skausmu. Nes tokiu atveju G.Nausėda taps paprasčiausiu partiniu kairiųjų kandidatu, dar labiau susiaurins savo rinkėjų bazę ir gali dar stipriau atverti duris naujų, radikalių kandidatų, tokių kaip I.Vėgėlė, sėkmei. Socialdemokratams, kurių didžioji dalis rinkėjų yra regionuose, ne didžiuosiuose miestuose, ir kurie yra gera terpė radikalizmo bei populizmo plėtrai, tokia radikalių kandidatų kaip Vėgėlė sėkmė Prezidento rinkimuose gali turėti labai skausmingų pasekmių būsimuose Seimo rinkimuose.

Luko Balandžio ir Pauliaus Paleckio nuotr,/Gitanas Nausėda ir Ignas Vėgėlė

Kai kas sako, kad Ingrida neturi galimybių laimėti, nes yra partinė kandidatė. O lietuviai, atsieit, į Prezidentus nerenka partinių kandidatų. Iš tiesų taip yra, nes antrame ture balsai pasiskirsto tarp tą partiją remiančių ir prieš tą partiją kovojančių rinkėjų blokų. Taip buvo 2019 metais.

Šį kartą bus kitaip, nes yra didelė tikimybė, kad ir G.Nausėda šiuose rinkimuose bus tikras partinis kairiųjų kandidatas (nes tai jam vienintelis būdas patekti į antrąjį turą), ir tai bus reikšmingai skirtinga.

Bet šį kartą bus kitaip, nes yra didelė tikimybė, kad ir G.Nausėda šiuose rinkimuose bus tikras partinis kairiųjų kandidatas (nes tai jam vienintelis būdas patekti į antrąjį turą), ir tai bus reikšmingai skirtinga, lyginant su 2019 metais, kai jam pasisekė suvaidinti nepriklausomo kandidato vaidmenį. Antrajame ture rungiantis dviems partiniams kandidatams – dešiniųjų ir kairiųjų, dešinieji turi galimybių laimėti, taip, kaip laimėjo 2020 metų Seimo rinkimus. Lietuvoje yra galimas ir „Prancūzijos variantas“, kai tiek dešinieji, tiek kairieji partiniai kandidatai laimi, nes antrame ture pastoviai rungiasi su ta pačia radikalia M.Le Pen.

Taigi, mano „ekspertinė“ išvada yra tokia: G.Nausėdai artėjantys rinkimai bus žymiai sunkesni, nei 2019 metų rinkimai, nes: jis visiems jau yra gerai pažįstamas, kaip opozicijos centro dešiniųjų koalicijai lyderis; rinkėjų bazė yra stipriai susiaurėjusi; būsimuose rinkimuose dalyvaus kaip partinis socialdemokratų kandidatas (nes kitaip gali nepatekti į antrąjį turą). G.Nausėdos dalyvavimas rinkimuose neleis atsirasti naujam stipriam ir dar menkai pažįstamam (todėl patraukliam) kairiuosius rinkėjus atstovaujančiam kandidatui, o tai centro dešiniesiems yra palanku.

Štai dėl visų čia išdėstytų argumentų aš ir keliu „ekspertinį“ klausimą – ar G.Nausėda tikrai dalyvaus rinkimuose? Ar jam verta juose dalyvauti, jeigu pergalė ne tik kad nėra garantuota, bet yra net ir galimybė skaudžiai pralaimėti jau pirmajame rinkimų ture?

Šis A.Kubiliaus tekstas paskelbtas jo paskyroje „Facebook“