Tai yra bandymas daryti staigius viražus slidžiame kelyje. Gali baigtis paties Premjero avarija. Kodėl?
-
Nuo mokytojų streiko temos Premjeras vis tiek nepabėgs. Tačiau Premjeras aiškiai parodė, kad mokytojai savo streiku gali Premjerą išmušti iš vėžių. Kitiems sektoriams tai tik didins pagundą dar radikaliau spausti silpną Premjerą. Kiekvienas valstiečių puidokas taip pat ims galvoti, kad tokį Vyriausybės vadovą gali stumdyti kaip nori ir kur nori. Taigi, tokio viražo kaina Sauliui Skverneliui yra didelė, tačiau nauda gali būti labai menka.
-
Vyriausybės stabilumas tampa problematiškas, nes kiekvienas ministras ims jaustis visiškai nesaugiai, kadangi bet kurią dieną gali sulaukti išsigandusio Premjero netikėto pareiškimo, kad ministrą jau atleidžia. Kandidatai į ministrus taip pat abejos kiek saugu yra jungtis į tokią Vyriausybę.
-
Kad ministrę J.Petrauskienę reikėjo atleisti žymiai anksčiau – buvo seniai aišku. Kodėl atleidžiami kiti du ministrai – aiškių atsakymu nėra. Todėl galime tik spėlioti, kad aplinkos ministras K.Navickas netiko Ministrui Pirmininkui, nes prieštaravo šiukšlių deginimo elektrinių jau pradėtų statybų stabdymui Vilniuje ir Kaune. O Vilniuje tokia elektrinė statoma 2 km. atstumu nuo Premjero namų. Kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonnson, matyt, asmeniškai netiko Seimo Kultūros komiteto pirmininkui R.Karbauskiui. Kodėl? Galime tik spėlioti.
-
Valstiečių didžiosios problemos kyla ne dėl Aplinkos ar Kultūros ministerijų veiklos ar neveikimo. Esminį galvos skausmą valstiečiams ir visai Lietuvai sukėlė finansų ministro V.Šapokos veiksmai, buldozeriu prastumiant mokesčių reformą, dėl kurios visas viešasis sektorius (įskaitant mokytojus, medikus ir pan.) ilgam laikui bus palikti „bado dietoje“. Ministras V.Šapoka kol kas nekeičiamas, o tai reiškia, kad esminio galvos skausmo valstiečiai kol kas nesigydo. Toks skausmas turi savybę su laiku tik stiprėti.
-
Vyriausybės „tiap-liap“ veikla tampa sistemine valstybės valdymo krize, už kurią visą atsakomybę turi prisiimti Premjeras ir valstiečių lyderiai. Vis daugiau abejonių, kad tokia valdžia dar 2 metus bus pajėgi valdyti šalį. Tai – 2016 metų rinkiminio populizmo pasekmė.
O mokytojai streikuoja, nes jiems tokia valdžia ir toks valdymas nebesuteikia jokių vilčių, kiek ministrų Premjeras nesugalvotų pakeisti.
Turime rinktis ir tartis, kaip tokią viltį į Lietuvą susigrąžinti. Kaip susigrąžinti viltį, kad Lietuva gali būti valdoma protingiau ir išmintingiau. Gana „tiap-liap“ valstybės gyvenime!
Andrius Kubilius yra buvęs ministras pirmininkas, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys.
