Andrius Kubilius: Tomo Dapkaus melas. Kas po juo slypi?

Tomas Dapkus, kurio veikla, tvarkant „MG Baltic“ reikalus, taip pat ir santykiuose su „Rosatom“, neseniai buvo išsamiai išnagrinėta NSGK atliktame tyrime ir VSD pateiktose pažymose, toliau publikuoja tekstus, pilnus tulžingo melo. Šiaip būtų galima nekreipti į tokius melus dėmesio, tačiau vis labiau pradedu įsitikinti, kad po tokiais melais yra bandoma karštligiškai paslėpti kai ką ir šiandien labai svarbaus.
Andrius Kubilius
Andrius Kubilius / Aliaus Koroliovo / 15min nuotr.

Todėl nutariau ne tik dar kartą paneigti kai kuriuos vis pasikartojančius bei naujus melus, paskelbtus šiame tekste, bet ir paanalizuoti, kas po tokiais melais slypi.

Tomo Dapkaus melai:

1 melas. A.Kubilius „gėdingai kapituliavo prieš Rusijos branduolinės energetikos koncerną „Rosatom“ ir jo lobistus“ (citatos iš T.Dapkaus teksto);

  • Tai yra melas, nes prieš jokius „Rosatom“ lobistus nei aš, nei ministras A.Sekmokas nekapituliavome, jokių „Rosatom“ ir „Nukem“ reikalaujamų pinigų nesutikome mokėti ir nemokėjome. Priešingai, baigiantis mūsų Vyriausybės kadencijai, A.Sekmokas kreipėsi į Donorų konferenciją, kad pinigų mokėjimas „Nukem“ kompanijai būtų visai sustabdytas tol, kol jie nesutiks su Lietuvos keliamais reikalavimais.

2 melas. „Maža to, J.Tamulis pabrėžė, kad jis vienintelis turi įgaliojimus iš premjero A.Kubiliaus vesti slaptus pokalbius su „Rosatom“ šia tema“;

  • Tai yra melas, nes J.Tamulis neturėjo jokių nei A.Kubiliaus, nei Vyriausybės įgaliojimų, tuo labiau vesti derybas su „Rosatom“.

3 melas. A.Kubilius „privertė pasitraukti „Rosatom“ neparankius Energetikos ministerijos atsakingus pareigūnus (viceministrą R.Švedą) ir leido toliau „Rosatom“ tvarkytis Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) kaip tik jie nori“.

  • Tai yra melas, nes 2011 metų rugsėjo mėn. viceministras R.Švedas pats paprašė būti atleistas iš pareigų, o aš praleidau ilgą savaitgalio popietę bandydamas jį nuo tokio sprendimo atkalbėti.
    Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Romas Švedas
    Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Romas Švedas

4 melas. A.Kubilius „žeminančiai, nepagrįstai ir itin neskaidriai sumokėjo dešimtis milijonų eurų „patirtos žalos“ („Nukem“ kompanijai)“.

  • Tai yra melas, nes dar kartą tenka pakartoti, kad jokių dešimčių milijonų „Nukem“ kompanijai mūsų Vyriausybės kadencijos metu nebuvo sumokėta, priešingai – kadencijos pabaigoje paprašėme Donorų konferencijos visai sustabdyti „Nukem“ kompanijos finansavimą. Mūsų kadencijos laikotarpiu vyko intensyvios derybos su „Nukem“, Europos Sąjungos institucijomis ir Donorų konferencija, tačiau derybos baigėsi nerezultatyviai. Tokios derybos buvo užbaigtos 2013 metais A.Butkevičiaus Vyriausybės laikotarpiu ir, pasibaigus šioms deryboms, „Nukem“ kompanijai buvo išmokėta suderėta „patirtos žalos“ suma iš ES ir Donorų konferencijos skirtų lėšų.

5 melas. Valstybinė Visagino atominės elektrinės (VAE) įmonė 2012 metų referendumo dėl VAE informacinei kampanijai samdė M. Katkaus įmonę „Viešųjų ryšių partneriai“, kuri taip pat turėjo kontraktą su „Nukem“ kompanija. Artėjant rinkimams, rinkimų kampanijai organizuoti „konservatoriai dalį paslaugos pirko iš M.Katkaus kuruojamo viešųjų ryšių įmonių klasterio, kurioje dalyvavo ir M. Katkaus įmonė „Viešųjų ryšių partneriai“.

  • Tai yra melas, nes kaip rodo TS-LKD rinkimų kampanijos oficiali ataskaita, patalpinta VRK puslapyje, konservatoriai rinkimų kampanijos ir reklamos organizavimui samdė tris kompanijas UAB „New agency“, UAB „Gaumina“ ir UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“, kuriai vadovauja D.Gudelis, pastaruosiuose rinkimuose dirbęs su R.Karbauskiu. Jokių kontraktų nei su M.Katkaus įmone „Viešųjų ryšių partneriai“, nei su kažkokiu jo kuruojamu klasteriu neturėjome.

2012 m. liepą Seimui, Seimo nario V.Žiemelio iniciatyva paskelbus referendumą dėl VAE, kuo buvo ypač suinteresuotas „Rosatom“ (apie tai tuo metu VSD informavo Vyriausybę), VAE įmonė skubiai ėmėsi organizuoti visuomenės informavimo kampaniją, kuria buvo siekiama apginti VAE statybos projektą. Iki referendumo dienos buvo likę tik 3 mėnesiai, o norint surengti tinkamą informavimo kampaniją, nebebuvo laiko skelbti naują viešą konkursą naujų informavimo paslaugų pirkimui, todėl VAE priėmė sprendimą tam išnaudoti jau turimą visuomenės informavimo kontraktą. Tai buvo žymiai anksčiau sudarytas kontraktas su „Viešųjų ryšių partnerių“ (VRP) įmone. Apie tai, kad ši įmonė galėjo turėti ir kokį nors kontraktą su „Nukem“ nebuvo žinoma.

Tiesa yra tai, kad VRP rengė referendumo kampaniją, tačiau visiškas melas yra tai, kad VRP rengė konservatorių rinkimų kampaniją.

Kodėl T.Dapkus taip šiurkščiai meluoja?

Luko Balandžio / 15min nuotr./Tomas Dapkus
Luko Balandžio / 15min nuotr./Tomas Dapkus

Galima tik spėlioti, kodėl T.Dapkus bando taip įnirtingai meluoti: gal, pakliuvęs į bėdą su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimu, tokiais bandymais apšmeižti A.Kubilių ir konservatorius siekia įsiteikti R.Karbauskiui ir valstiečiams, taip gelbėdamas savo kailį; gal bando parodyti, koks jis yra aršus kovotojas su „Rosatom“; o gal taip primityviai bando nukreipti dėmesį nuo savo asmeninių gilesnių problemų, susijusių su tuo pačiu „Rosatom“?

T.Dapkus taip įnirtingai meluoja, kad persistengdamas savo tekste atskleidžia daug įdomių detalių, kurios kartu su NSGK išvadomis ir viešomis VSD pažymomis apie T.Dapkaus ir MG „Baltic“ veiklą bei kita žinoma informacija sugula į iškalbingą mozaiką, kurią yra verta giliau panagrinėti ir ta proga užduoti svarbius klausimus.

1. Nors savo straipsnį T.Dapkus pavadina „Kaip Kremlius Lietuvoje referendumą organizavo“, tačiau jis nenagrinėja, kaip „Rosatom“ siekė ir darė įtaką, kad Seimas, kuriame konservatoriai neturėjo daugumos, priimtų sprendimą dėl tokio referendumo. Kaip jau buvo skelbta spaudoje, tuo metu Vyriausybei VSD pateikė slaptą informaciją, kad „Rosatom“ agitacijai prieš VAE ir konservatorius skyrė keliolika milijonų litų ir, kad šie pinigai įvairiais keliais pasiekė ir lietuvišką žiniasklaidą.Tuo metu nebuvo pateikta informacijos, kokią žiniasklaidą tie pinigai pasiekė.

Tuo pat metu dideles lietuviškas statybų kompanijas „Rosatom“ viliojo dalyvauti jų planuojamame Kaliningrado AE statybos projekte (žr. M.Basčio veiklos tyrimo ataskaitą). NSGK išvadose yra teigiama, kad dar „2009 m. rugsėjį su K.Puidoku („Rosatom“ atstovu) susitiko koncerno „MG Baltic“ prezidentas D.Mockus. Susitikime buvo aptariamos „MG Baltic“ valdomos statybų bendrovės „Mitnija“ galimybės dalyvauti Ignalinos AE uždarymo projektuose“. T.Dapkus turėtų žinoti, ar 2012 metais prieš VAE referendumą „Rosatom“ viliojo ir statybos bendrovę „Mitniją“, priklausančią „MG Baltic“ grupei, ir ar „Rosatom“ agitaciniai pinigai tuo metu pasiekė „MG Baltic“ žiniasklaidos priemones. Gal tai ir yra informacija, kurią T.Dapkus savo įnirtingais melais norėtų nuslėpti?

2. NSGK paskelbtos išvados apie „MG Baltic“ ryšius su „Nukem“ kompanija bei „Rosatom“ atstovais Lietuvoje, įskaitant buvusį KGB bendradarbį K.Puidoką, skelbia tokias iškalbingas tezes:

  • „Komitetas nustatė̇, kad koncerno „MG Baltic“ atstovai palaiko nuolatinius ryšius su buvusiu KGB pareigūnu, taip pat kitais asmenimis, kurių atstovaujamos įmonės siekia pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį. Komitetas turi duomenų̨, kad „Rosatom“ ir koncernas „MB Baltic“ siekia gauti ypač didelius ilgalaikius užsakymus, susijusius su strateginiais Lietuvos projektais, dėl to tai gali kelti grėsmę̨ valstybės interesams.“
  • „Komitetas nustatė̇, kad koncerno „MG Baltic“ atstovai palaiko nuolatinius ryšius su buvusiu SSRS ir (ar) LTSR VSK pareigūnu, taip pat kitais asmenimis, kurie atstovauja įmonėms, siekiančioms pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį. Komitetas turi duomenų, kad „Rosatom“ ir koncernas „MG Baltic“ siekia gauti ypač didelius ilgalaikius užsakymus, susijusius su strateginiais Lietuvos Respublikos projektais (pvz., „Rosatom“ ir koncernas „MB Baltic“ turi bendrą tikslą gauti labai didelius ilgalaikius užsakymus, susijusius su Ignalinos AE uždarymu), todėl tai gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės interesams.“
    Mato Miežonio / 15min nuotr./MG Baltic
    Mato Miežonio / 15min nuotr./MG Baltic

  • „Vertindamas tai, kad tiek Rusijos energetikos kompanijos „Rosatom“, tiek koncerno „MG Baltic“ veikla remiasi neteisėta įtaka valdžios institucijoms, taip pat tai, kad abi įmonės neskaidriai siekia daryti įtaką politiniams procesams ir kad „Rosatom“ tikslai dominuoti regiono energetikos sektoriuje nesuderinami su Lietuvos Respublikos siekiu užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos Federacijos, Komitetas mano, kad toks susiformavęs ryšys kėlė ir tebekelia tiesioginį pavojų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.“
  • „Koncerno „MG Baltic“, kaip įtakingiausios Lietuvos įmonės, taip pat parlamentinio tyrimo metu nustatytų kitų įmonių savininkų ir atstovų veikla, kuria siekiama daryti ir daromas neteisėtas poveikis politinei sistemai, taip pat valstybės institucijoms priimamiems sprendimams ir neteisėta įtaka kai kuriems politikams bei politiniams procesams kelia grėsmę demokratiniam valstybės valdymui ir nacionaliniam saugumui.“

Taigi NSGK savo išvadose skelbia, kad „susiformavęs ryšys tarp „MG Baltic“ ir „Rosatom“ įmonių“ bei tai, kad jos „neskaidriai siekia daryti įtaką politiniams procesams“, „kėlė ir tebekelia tiesioginį pavojų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui“. Kyla klausimas, tebekeliant tokį pavojų, kokį vaidmenį šiandien vaidina „MG Baltic“ atstovas T.Dapkus?

3. NSG Komitetui pateiktoje VSD pažymoje apie T.Dapkaus vaidmenį yra teigiama: „Nuo 2016 m. vis intensyvesni tampa K.Puidoko ryšiai su MG interesams atstovaujančiu T.Dapkumi. Iki 2016 m. MG atstovų bendravimas su K.Puidoku ir jo atstovaujama „Nukem“ nebuvo rezultatyvūs.“

O vieną T. Dapkaus komentarą apie tariamus J.Tamulio ir A.Kubiliaus ryšius VSD griežtai aptaria: „Šis komentaras nepaneigia paties T.Dapkaus vaidmens „tvarkant reikalus“ su „Rosatom“ ne tik šiuo, bet ir daugeliu kitų atvejų. T.Dapkus (kaip ir kiti MG atstovai) manipuliuoja informacija, faktais bei vertinimais. O neigiamos informacijos skleidimas yra vienas iš pagrindinių jo naudojamų poveikio priemonių“.

Klausimas – ar T.Dapkaus vaidmuo „tvarkant reikalus“ „MG Baltic“ ir „Rosatom“ santykiuose apsiribojo tik „informacijos manipuliacija“ ar tai apėmė ir kitus „reikalų tvarkymo“ aspektus?

4. Pats T.Dapkus savo tekste prasitaria, kad disponuoja „Rosatom“ turimais susirašinėjimo dokumentais („Tai įrodo iš šaltinio gauti ir mano turimi vidinio „Rosatom“ įmonių atsakingų darbuotojų susirašinėjimo dokumentai“). Ar tai nėra įrodymas, kad T.Dapkus yra tapęs labai artimu „Rosatom“ vadovybei žmogumi?

T.Dapkus taip įnirtingai meluoja, kad persistengdamas savo tekste atskleidžia daug įdomių detalių

5. Pats T.Dapkus taip pat skelbia, kad pastaruoju metu „MG Baltic“ grupei priklausanti „Mitnijos“ statybų įmonė kartu su „Nukem“ (tai yra „Rosatom'u“) planavo dalyvauti keliuose naujuose IAE uždarymo darbų konkursuose: „Stambiuose atominės elektrinės uždarymo projektuose B19/2 (labai mažo trumpaamžių atliekų atliekyno statyba) ir B25 (mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinis atliekynas), planavo dalyvauti ir buvusio „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio buriama įmonių grupė, kurios sudėtyje turėjo būti ir IAE dirbanti „Nukem Technologies“, „Mitnija“, „Kauno tiltai“ (T.Dapkaus straipsnis).

Kaip skelbia VSD savo pažymose, po R.Kurlianskio suėmimo, visus jo tvarkytus santykių su „Rosatom“ ir „Nukem“ reikalus iš R.Kurlianskio perėmė T.Dapkus, kuris su „Rosatom“ atstovu K.Puidoku pradėjo susitikinėti „reikalų tvarkymui“. Kyla klausimas, ar tarp T.Dapkaus atsakomybių atsirado ir atsakomybė už „Nukem“ ir „Mitnijos/Kauno Tiltų“ konsorciumo sėkmę IAE skelbiamuose uždarymo darbų konkursuose?

6. Iš viešos informacijos yra žinoma, kad iki NSGK tyrimo T.Dapkus dažnai lankydavosi pas Premjerą S.Skvernelį kabinete (tai viešai yra patvirtinęs ir pats premjeras, teigdamas, kad tokie dažni susitikimai vykdavo „oficialiai“ pas jį kabinete, o ne kokiame nors restorane). Kyla klausimas, ar šiuose susitikimuose T.Dapkus su premjeru aptardavo ir „Nukem“ kompanijai (tai yra „Rosatom'ui“) bei „Mitnijai“ rūpimus IAE uždarymo darbų konkursus, net ir tuos, kurie šiam konsorciumui pasibaigė nesėkmingai bei tuos, kurie dar tik rengiami?

7. Ar nėra šių pokalbių tarp premjero ir artimo kompanijai „Rosatom“ asmens T.Dapkaus rezultatas tas, kaip kad skelbia „Savaitės Panorama“, Vyriausybė, perstatydama Visagino ir Utenos elektros skirstyklas, vis tiek numato prijungti elektros laidus, jungiančius Lietuvą su Astravo AE, o to labai reikia „Rosatom'ui“, statančiam tą pačią Astravo AE?

8. Ar nėra šie artimi T.Dapkaus šiandieniniai santykiai su Vyriausybe ir su „Rosatom“ reikalais pagrindinė priežastis, kodėl VSD nutarė pagaliau užkirsti jiems kelią, paviešindama visą informaciją apie T.Dapkaus veiklą? Ir ar tai nėra pagrindinė priežastis, kodėl jis taip įnirtingai meluoja pastaruoju metu?

Ir pabaigai – dar kartą tas pats patarimas T.Dapkui: melai neišgelbėja, tik dar giliau skandina...

Andrius Kubilius yra Seimo TS-LKD frakcijos narys, buvęs Lietuvos ministras pirmininkas (2008 m. - 2012 m.).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų