Ir iš tikro parsidavinėjimas Seime vyksta intensyviau nei bet kada. Kitaip kaip prostitucija ar politine korupcija valstiečių santykių su jų koalicijos partneriais nepavadinsi. Įstatymų priėmimas skirtas vienai partijai, kuri koaliciją tiesiog prievartauja, yra kaip niekada akis draskantis reiškinys.
Negana to kad valstiečių sąjunga kadencijos pradžioje, artėjant savivaldos rinkimams pasidarė išimtį ir pakeitę savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą susikūrė SAU lengvatą dalyvauti savivaldos rinkimuose, sėkmės atveju netekdami tik rinkimų užstato. Tęsdami lengvatų sau bei įstatymų vienai partijai priėmimo vajų, valdančiųjų apologetai žengė dar toliau.
Bernatonio partijai, kuri nėra dalyvavusi nei vienuose rinkimuose, priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias suteikė valstybinį finansavimą. Visų mokesčių mokėtojų lėšas atidavė tiems, kurie dar nebuvo gavę jokio rinkėjų palaikymo. Bet palaikymą valdančiajai valstiečių daugumai jie reikšdavo labai dažnai. Argi tai ne politinė korupcija? Ar į tokius dalykus teisėsauga neturėtų atkreipti dėmesio?
Lyg to dar būtų maža, valstiečiai parsidavinėjimo keliu žengia toliau. Priimtas įstatymas, pagal kurį vien Bernatonio socialdemokratų darbo partijai suteikiama galimybė deleguoti savo narį į Vyriausiąją rinkimų komisiją. Tie, kurių palaikymas – artimas grindų „plintusui“, įgauna visas sėkmingai rinkimuose pasirodžiusios partijos galias.
Kartelės į Seimą patekimo sumažinimas – dar vienas labai ryškus koalicijos partnerių prievartavimo pavyzdys. Tokie pasiūlymai gimsta, kai turi galimybę pasakyti, jog už biudžetą nebalsuosi, o žmonių palaikymo neturi visiškai. Ši valdžia apskritai daro viską, kad tik populiarūs visuomenės veikėjai į Seimą nepatektų, o to palaikymo neturintys veikėjai ten būtų amžinai.
Paskutinis valdžios pasiūlymas, kuris skinasi kelią Seime, tai kad socialdarbiečių partija turėtų galimybę į apylinkių ir apygardų rinkimų komisijas deleguoti savo narius. Dar viena pataisa, kuri galiotų tik vienai partijai. Dar viena valdančiųjų paslauga saviems už balsavimą „kaip reikia“. Įstatymų negalima rašyti kažkam vienam. Tik ne šiai daugumai.
Žiūrint į bendrą vaizdą norisi paklausti: kiek dar teisėkūros procesas bus naudojamas asmeninių koalicijos partnerių įgeidžių tenkinimui? Kiek dar tautos suteikti įgaliojimai valstiečiams bus naudojami savo asmeniniams ir savo bičiulių kaprizams tenkinti? Kiek dar reikės priimti įstatymų, kad politikos paraštės liekantys veikėjai vis tik išliktų prie lovio? Kiek dar aukščiausi šalies vadovai toleruos politinę korupciją Lietuvoje?
Andrius Mazuronis yra Seimo narys.
