Paprastai strategija yra pakankamai detalus veiksmų planas, siekiant sutartų tikslų. Tačiau, kai nėra aišku, kur valstybė keliauja ir kokio dydžio viešojo sektoriaus reikia, gimsta strategijos, kuriose svarbiausia pats judėjimas, o ne tikslo siekimas.
Gal pamenate buvo toks „Sekundės“ bankas, kuris turėjo šūkį: „Reikia pinigų? Pinigų yra“. Panašu, kad šio banko rinkodarą prisiminė ir dabartinė Vyriausybė, paskelbusi, kad iki 2025 m. viešojo sektoriaus finansavimas iš esmės išaugs.
Ar dabartinė Vyriausybė turi pranašystės dovaną? O gal tai pripažinimas, kad tie, kas pakeis dabartinius valdančiuosius Seime, bus daug kartų išmintingesni ir kūrybingesni?
Primenu, kad Vyriausybė sukūrė specialią komisiją viešojo sektoriaus finansavimo strategijai parengti tada, kai mokytojai buvo okupavę ministeriją ir Rokas Masiulis demonstravo derybininko talentą. Opozicija boikotavo tokios komisijos kūrimą ir reikalavo ne kurti svajonių scenarijus, bet atsakingai pasakyti, ką reikia daryti dabar – kiek ir iš kokių šaltinių bus didinami viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai jau šiemet?
Tiesą pasakius, šiuo atveju, esminis klausimas – iš kokių šaltinių? Opozicija nepavargsta kartoti, kad realiausias šaltinis – mokesčių reformos, kuri tik silpnina viešąjį sektorių, atšaukimas. Tačiau tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek kiti daugumiečiai apie tokią galimybę nenori nė kalbėti. Reforma įgyvendinta ir basta.
Tai reiškia, jog tėra du šaltiniai, iš kur galima būtų paimti pinigų atlyginimams. Pirma, detalus vidaus auditas, kuris atrastų neracionaliai naudojamus pinigus sistemos viduje. Tokį auditą Susisiekimo ministerijos auditoriai atliko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, atrado nemažai pažeidimų, tačiau taip pat pripažino, kad sistemos viduje tikrai nėra galimybės rasti pinigų algų kėlimui.
Telieka dar vienas šaltinis – radikalus etatų mažinimas. Jei mes nesugebame išlaikyti tiek pedagogų, medikų, kultūrininkų, tai gal tada mažinkime jų skaičių bent per pusę? Taip, tai reikš, jog viešasis sektorius gerokai susitrauks, neliks ligoninių, mokyklų regionuose, tačiau bus sutaupyta sistemos viduje. Nemanau, kad šis kelias yra priimtinas tiek valdantiesiems, tiek opozicijai.
Tenka pripažinti, kad neįmanoma suderinti LŽVS vykdomos mokesčių reformos ir viešojo sektoriaus stiprinimo. Ir štai šioje vietoje Vyriausybei „šauna į galvą“ geniali mintis: galima surašyti popierių, kuriame būtų parašyta, kad atlyginimai gerokai augs ir nurodyti, kad tai į vyks ateityje, kai valdžioje veikiausiai bus kiti politikai. Tegu juos žmonės ir kaltina dėl žlungančio viešojo sektoriaus.
Vilniaus Senamiestyje, kurį laiką veikė alaus smuklė „Žemaičiai“, kuriame ant vienos iš sienų buvo užrašytas šūkis: „Rytoj alus nemokamai“. Viltinga? Tik gaila, kad tas „rytoj“ taip niekada neateina.
Tikiu, kad 2025 m. ateis ir iš tiesų Valstybė bus pakeitusi požiūrį į viešojo sektoriaus darbuotojus. Nežiūrės į juos, kaip į nuolat pinigų reikalaujančius veltėdžius, bet kaip į valstybės bendrakūrėjus, kuriems būtinas orų pragyvenimą garantuojantis atlyginimas. Jei ši mano viltis išsipildys, tai nebus niekaip susiję su šios Vyriausybės strategijomis ar politiniais užkeikimais.
Neabejoju, kad per kitas Seimo kadencijas netrūks kūrybingų sprendimų ir tapsime „europiečiais| ne tik kainomis, bet ir atlyginimais, paslaugų kokybe. Na, o šiuo metu dar, deja, teks šiek tiek pakentėti, kol „profesionalų valdžia“ liks tik slogus košmaras.
Andrius Navickas yra Seimo TS-LKD frakcijos narys.
