Tai, kad permainų LSDP būtinai reikėjo, geriausias patvirtinimas „bebrų“ ir „naujųjų“ socdemų reitingų skirtumas. Nėra abejonių, kad LSDP turėtų tvirtai įžengti į kitos kadencijos Seimą, kuriame vargu ar atras ką nors iš senosios socialdemokratų nomenklatūros.
Nepaisant to, kad LSDP pradėjo atsigauti ir atsinaujinti, paties G.Palucko politinė karjera susidūrė su dideliais sunkumais. Mero rinkimai Vilniuje turėjo nuvilti G.Palucko šalininkus, na, o dramatiškas pralaimėjimas Vilniaus Žirmūnų apygardoje Paulei Kuzmickienei tik dar kartą parodė, kad LSDP pirmininkui dar reikia gerokai paauginti politinius raumenis, jei jis pretenduoja tapti tikrai įtakingu politiku.
Pralaimėjimai rinkimuose leidžia suabejoti ar G.Paluckas yra itin įžvalgus strategas.
Pralaimėjimai rinkimuose leidžia suabejoti ar G.Paluckas yra itin įžvalgus strategas. Kiekvienas pralaimėjimas yra labai svarbi pamoka politikams, jei tik jie nepradeda ieškoti „atpirkimo ožių“. Deja, bet G.Paluckas, panašu, nusprendė perimti „tradiciją“ už visas bėdas kaltinti konservatorius.
Netrukus iš jo sužinojome, kad Saulius Skvernelis, ne mažiau karštai nei konservatorių kritikuotas socialdemokratų frakcijos Seime atstovų, yra geras politikas, su kuriuo net deramasi dėl perėjimo pas socialdemokratus. Beje, vienu metu tos derybos buvo tiek pasistūmėjusios, jog net pats Ramūnas Karbauskis viešai pripažino, kad premjeras koketuoja su socialdemokratais ir turėtų kuo greičiau apsispręsti, su kuo jis iš tiesų.
Nors pastarosiomis savaitėmis tapo akivaizdu, kad R.Karbauskio ir S.Skvernelio politinis tandemas išliks ir rudenį, tai neatšaldė G.Palucko entuziazmo. Pirmiausia jis „užvožė“ krašto apsaugai ir šauktinių kariuomenei, paskui paskelbė, kad konservatoriai provokuoja LVŽS, na, o galiausiai davė suprasti, kad labiausiai tikėtina po kitų Seimo rinkimų laiko socialdemokratų ir karbauskininkų koaliciją, bandant į ją įtraukti ir darbiečius.
Sveikintina, kad G.Paluckas galvoja apie ateitį, tačiau, kaip jau minėjau, itin įžvalgiu strategu jį vargu ar galima pavadinti. Pavyzdžiui, ar jis suvokia, kad toks jo elgesys perteikia visiems žinią, jog, jei balsuosime per Seimo rinkimus už G.Palucką, iš tiesų balsuosime už LVŽS išsilaikymą valdžioje? Renkiesi G.Palucką, o kaip būtiną priedą gauni R.Karbauskį.
Dar vienas dalykas – LSDP atsinaujinimo idėja sunkiai dera su S.Skvernelio ir visos dabartinės Vyriausybės veikimo būdu. Apie tai išsamiai parašyta Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje. Ar tikrai tai priimtina nuo „bebrų“ apsivaliusiems socdemams?
Renkiesi G.Palucką, o kaip būtiną priedą gauni R.Karbauskį.
Kovo mėnesį, kai prasidės Seimo Pavasario sesija, baigsis Juliaus Sabatausko, kaip opozicijos lyderio, kadencija. Lyderystę opozicijai iš jo perims Gabrielius Landsbergis. Galima tik pasidžiaugti, kad J.Sabatauskas sąžiningai ir aktyviai atstovavo opozicijai, jam visai neblogai pasisekdavo rasti bendrą sutarimą. Kita vertus, jam teko patirti ir tai, kiek nepatikima yra dabartinė valdžia, kokiais klastingais metodais veikia R.Karbauskis ir S.Skvernelis. Įdomu, kiek J.Sabatauskas, Algirdas Sysas, Algimantas Salamakinas ar Dovilė Šakalienė pritaria G.Palucko politinių tuoktuvių šokiui su S.Skverneliu? Kartais atrodo, kad tarp J.Sabatausko ir G.Palucko bendra – tik pastangos kalbėti ramia intonacija.
Suprantu, kad G.Paluckas ieško būdų, kaip po Seimo rinkimų patekti į valdančiąją koaliciją. Tačiau jis pamiršta elementarų dalyką, kad į Seimą dar reikia patekti. Nesu tikras, ar G.Palucko koketavimas su LVŽS nesuduos reputacinio smūgio visai partijai. Kodėl mane tai jaudina? Nes, mano galva, visiškas chaosas įsivyrauja politikoje, kai radikaliai neoliberali Viliaus Šapokos mokesčių reforma pateikiama, kaip „kairuoliška“. Kai politinėje sistemoje nelieka tikrų „kairiųjų“, iškreiptai pradedama traktuoti taip pat ir „politinė dešinė“.
Bent kelerius metus Seime Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), socialdemokratai ir liberalai mokėmės veikti kartu bei ieškoti kompromisų, išlaikant pagarbą vieni kitų politinei tapatybei. Sekėsi geriau, nei nuogąstavo skeptikai. Ar ir po Seimo rinkimų įmanoma tokia „vaivorykštinė“ koalicija? Šiandien apie ją kalbėti dar gerokai per anksti. Kita vertus, paradoksalu, kad šiuo metu TS-LKD ir LSDP lyderiai tarsi apsikeitė tradiciniais vaidmenimis.
Paradoksalu, kad šiuo metu TS-LKD ir LSDP lyderiai tarsi apsikeitė tradiciniais vaidmenimis.
Buvome įpratę, kai konservatoriai pasakoja apie tai, nuo ko atsiriboja ir su kuo nepakeliui. Tačiau G.Landsbergis yra viešai pasakęs, kad mes ieškosime galimybių dirbti su visais, kuriems svarbi valstybė ir kurie gerbia Konstituciją ir įstatymų viršenybės principą. Nuo Algirdo Brazausko laikų buvo įprasta, kai socialdemokratai tvirtindavo, kad neturi „raudonų linijų“ ir visais atvejais svarstys, ar nėra galimybių dalyvauti Vyriausybės veikloje? Dabar gi G.Paluckas vėl ir vėl bando atsiriboti nuo TS-LKD ir tvirtina, kad vienintelė perspektyvi – centro-kairės koalicija.
Žinau, kad LSDP stengiasi būti demokratiška partija, todėl, mano įsitikinimu, dar nereikėtų pernelyg rimtai priimti G.Palucko pozicijos. Tikiu, kad šioje partijoje yra pakankamai daug žmonių, kurie puikiai mato, ką su valstybe daro R.Karbauskis ir jo kompanija ir rimtai priima posakį „neik su velniu obuoliauti“. Priešingu atveju, LSDP gali rimtai „nudegti“ per rinkimus, nes, net neabejoju, kad ir šios partijos potencialiam elektoratui R.Karbauskio „pokštai“ įgrįso juodai.
Andrius Navickas, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys.
