Išties žmogiškųjų išteklių valdymas – nemažas iššūkis kiekvienai organizacijai, ir mokykla nėra išimtis. Akivaizdu, kad mokytojus, kaip ir kiekvieną darbuotoją motyvuoja ne tik orus atlyginimas ar „pašaukimas“.
Mykolo Romerio universiteto mokslininkų grupės (tyrimo grupės vadovas prof. dr. Andrius Stasiukynas, prof.dr.Irena Žemaitaitytė, doc.dr.Dangis Gudelis, doc.dr.Gintautė Žibėnienė) atliktas tyrimas atskleidė, kokiomis priemonėmis būtų galima stiprinti mokytojų motyvaciją ir į ką galėtų ir turėtų atsižvelgti mokyklų vadovai, savivaldybių švietimo skyriaus atstovai.
Atlikus tyrimą buvo išskirti pagrindiniai labiausiai mokytojus motyvuojantys veiksniai. Pirmiausia, tai – mokytojų darbo sąlygų gerinimas, tačiau vis dėl to mokytojai, įvardinę nemažai komponentų, pirmenybę teikia sveikam emociniam fonui – pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grįstai, mokytojo teises apsaugančiai lyderystei ir organizacinei kultūrai bei neigiamai vertina biurokratizmą ir perteklinę jų veiklos kontrolę.
Mokytojai, įvardinę nemažai komponentų, pirmenybę teikia sveikam emociniam fonui.
Mokytojai taip pat pabrėžė, kad per didelė administracinė našta riboja jų galimybes daugiau laiko skirti mokiniams ir tiesioginiam darbui, formuoja nuolatinės kontrolės ir nepasitikėjimo mokytoju jausmą. Svarbu sudaryti mokytojams sąlygas gauti nemokamas, anonimines teisines ir psichologines konsultacijas, susijusias su tiesioginiu pedagoginiu darbu, didinti mokytojų įsitraukimo galimybes į mokyklos ir visos savivaldybės mokytojų reikalus, aktualių klausimų sprendimus.
Apklausoje dalyvavę mokytojai tarp motyvacinių veiksnių paminėjo į mokyklos bendruomenę įsiklausantį švietimo įstaigos vadovą, veiksmingą administravimą, aiškią ir skaidrią etatų ir krūvių formavimo politiką.
Mokytojų motyvacijai labai svarbios ir kokybišką darbą užtikrinančios sąlygos, mokytojų padėjėjų, ypač dirbant su specialių poreikių turinčiais vaikais, etatų didinimas. Išsakyti mokytojų lūkesčiai dėl geresnių darbo sąlygų nėra kažkokie kosminiai ir kitų įstaigų ar kompanijų darbuotojams gali pasirodyti netgi savaime suprantami – tarkim, mokytojus labiau motyvuotų kokybiškai dirbti net ir kompiuteris klasėje, tinkamas nuotoliniam darbui, neribotos galimybės naudotis spausdintuvu, kiekvieną mėnesį skiriamas biudžetas kanceliarinių ir kitų mokymo procesui reikalingų priemonių įsigijimui.
Mokytojai taip pat pabrėžė, kad per didelė administracinė našta riboja jų galimybes daugiau laiko skirti mokiniams ir tiesioginiam darbui, formuoja nuolatinės kontrolės ir nepasitikėjimo mokytoju jausmą.
Tarp motyvaciją skatinančių veiksnių mokytojai minėjo ir kompetencijos pripažinimas ir padėka už darbą. Vėlgi – mokytojų įvertinimas tiek vadovybės, tiek savivaldybės administracijos lygmeniu turėtų būti tarsi savaime suprantamas dalykas, tačiau iš tyrimo paaiškėja, kad jo nepakanka, o mokytojų manymu mokyklų vadovai ne visada objektyviai vertina mokytojų pasiekimus. Tad norėtųsi reikšmingesnio savivaldybės administracijos įsitraukimo ir ryškesnio vaidmens.
Tyrimas atskleidė, kad mokytojai akcentuoja kolegų bendravimui sudaromų sąlygų svarbą tiek pačioje švietimo įstaigoje, tiek ir už jos ribų. Mokytojai labai vertina tarpusavio bendravimą su kolegomis tiek švietimo įstaigoje, tiek laisvalaikiu bendruose išvažiuojamuosiuose renginiuose, galimybes susitikti su kolegomis iš įvairių kitų šalių ir Lietuvos švietimo įstaigų bendruose kultūriniuose-profesiniuose, gerosios patirties mainų renginiuose.
Tarp profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui skirtų finansinių motyvacinių priemonių mokytojai teikė pirmenybę metiniams kuponams, kurie galėtų būti panaudoti pasirinktiems kvalifikacijos kursams, stažuotėms, knygoms įsigyti, taip pat įvairiems renginiams, susijusiems su mokytojo veikla. Nemaža dalis mokytojų pageidautų stažuočių į kitose šalyse.
Pastebėtina, kad 6 – 15 m. darbo stažą turintys mokytojai labiau nei kiti jų kolegos pageidavo, kad pagal sutartį su aukštąja mokykla galėtų būti finansuojamos jų perkvalifikavimo studijos, o darbo stažą iki 5 m. turintys mokytojai geriau įvertino pasiūlymą mokytojams organizuoti specialius kvalifikacijos tobulinimo renginius pradėjusiems dirbti pedagogams. Gimnazijų mokytojams aktualesnė galimybė gauti nemokamas konsultacijas iš ir kompetentingų konsultantų, pradinių mokyklų mokytojams – galimybė gauti finansavimą švietimo ir ugdymo krypčių studijoms.
Mokytojų įvertinimas tiek vadovybės, tiek savivaldybės administracijos lygmeniu turėtų būti tarsi savaime suprantamas dalykas, tačiau iš tyrimo paaiškėja, kad jo nepakanka.
Tyrimų rezultatų analizė leido išskirti labiau mokytojus motyvuosiančias papildomo atlygio už darbą formas ir su nuvykimu į darbą susijusių išlaidų kompensavimo svarbą.
Kaip papildomas laikinas finansinis priedas prie atlyginimo galėtų būt sveikatos draudimas, kuriam labiau pritarė 16 metų ir ilgesnį darbo stažą turintys mokytojai, taip pat gyvybės ar nuo nelaimingų atsitikimų, ligų draudimo įmokų kompensavimas; metinis kuponas (pvz. 100 eurų) kanceliarinėms arba su mokomu dalyku susijusioms prekėms, kuponai sveikatinimuisi.
Tyrimas taip pat pagrindė su nuvykimu į darbą susijusių išlaidų kompensavimo svarbą. Tai ypatingai aktualu mokytojams, gyvenantiems 11 km ir didesniu atstumu nuo darbo vietos, o mokytojams, dirbantiems mokyklose miesto centre, svarbus yra parkavimo mokesčio dalinis kompensavimas.
Belieka tikėtis, kad išsamios rekomendacijos ir priemonių sąrašas mokytojų motyvacijos stiprinimui bus naudingos ir nenuguls į valdininkų stalčius. Juk prisiminti mokytojus per jų profesiją šventę tikrai neužtenka.
Profesorius Andrius Stasiukynas yra Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto, Viešojo administravimo instituto direktorius.
