Viena pagrindinių valstybės valdymo funkcijų visada buvo užtikrinti gyventojų saugumą bei gyvenimo kokybę teikiant viešąsias paslaugas. Viduramžiais tai buvo apsauga nuo kaimyninių feodalų antpuolių ir plėšimų, moderniaisiais laikais užtikrinant pagrindines teises bei laisves, orų gyvenimą. Vakarų pasaulyje įprasta, kad kuo labiau išsivysčiusi valstybė, tuo geriau geba pasirūpinti savo gyventojais. Lyderės valstybės turi savo „klubus“, kur priima tik panašias į save, pvz. Ekonominio bendradarbiavimo pasaulio organizacija (EBPO), kurios nare yra ir Lietuva.
Iškovojusi nepriklausomybę Lietuva paveldėjo gana modernią elektros tiekimo infrastruktūrą su suformuotais energetikos ekspertų kompetencijų centrais. Lietuvoje tuo metu veikė atominė elektrinė, kuriai buvo skirtas ir didelis tarptautinis dėmesys. Vėliau, energetikos sektorius buvo veikiamas naujosios viešosios vadybos madų (kurios Vakarų valstybėse buvo nuvilnijusios dar seniau), diegiami vadybos modeliai, paremti labiau ekonomiškumo nei veiksmingumo principų. Reikia pažymėti, kad visas viešasis sektorius vienaip ar kitaip buvo modernizuojamas, dalis reformų pasiteisino iškart, dalis vėliau, dalis nepasiteisino apskritai.
Iškovojusi nepriklausomybę Lietuva paveldėjo gana modernią elektros tiekimo infrastruktūrą.
Elektros tiekimas yra ypatingos svarbos viešoji paslauga. Jos svarbą sąlygoja sudėtinga infrastruktūros sistema bei įtaka visos valstybės ekonomikai bei tiesiogiai piliečių gyvenimo kokybei. Lietuvos strateginiuose dokumentuose labai aiškiai yra įtvirtinti teiginiai susiję su elektros tiekimo užtikrinimu ir potencialo didinimu, siekiant mažinti klimato kaitos efektą, didinti gyvenimo komfortą. Elektriniai automobiliai, dviračiai, šildymo sistemos tik nedidelė dalis įsipareigojimų, atsisakant iškastinio kuro naudojimo. Kiekvienais metais skiriami milijonai šios paslaugos kokybės užtikrinimui.
Sausio pabaigoje Lietuvoje šios ypatingos svarbos viešosios paslaugos tiekimas buvo nutrauktas ir operatyviai neatstatytas nemažai daliai Lietuvos gyventojų. Ištisos bendruomenės tas dienas gyveno nežinioje ir laukime. Dėl užsitęsusio elektros tiekimo sutrikdymo buvo patirtos rizikos, susijusios su asmenų sveikata ir net gyvybe. Situaciją paaštrino ir paskelbtas karantinas, kadangi be elektros likusių žmonių judėjimas taip pat buvo apribotas. Gyventojai ir keliolika parų turėjo gyventi be vandentiekio, be šildymo, be galimybės pasigaminti šiltą maistą ar net be galimybės išsikviesti pagalbą, nes komunikacijos priemonės liko be maitinimo šaltinių ilgiau negu savaitę. Tai kodėl pažangioje EBPO valstybėje narėje taip atsitiko?
Pagrindine elektros tiekimo sutrikimo priežastimi buvo nurodyta iškritęs didesnis nei paprastai sniego kiekis, kuris lėmė medžių šakų lūžimus ir elektros linijų pažeidimus; itin senas ir prastai prižiūrėtas elektros tiekimo ūkis. Atsakingų įmonių už paslaugos tiekimą vadovai teigė, kad tai nieko nestebinantis reiškinys ir jis gali kartotis dėl klimato kaitos.
Tai kodėl pažangioje EBPO valstybėje narėje taip atsitiko?
Reikia pažymėti, kad, siekiant viešąją paslaugą teikti skaidriai ir veiksmingai, Lietuvoje atskiriamas paslaugos administratorius ir paslaugos teikėjas. Paprastai administratorius – tai viešojo valdymo įstaiga, kuri gerai išmano gyventojo poreikius ir parenka bei kontroliuoja paslaugos teikėją, kuris gebės kokybiškai paslauga aprūpinti gyventojus.
Šiuo atveju paslaugos teikėju laikytina įmonė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), kurią valdo valstybės kapitalo „Ignitis grupė“, skirsto elektrą ir dujas bei prižiūri skirstomuosius tinklus, kad jie būtų patikimi ir efektyvūs, rūpinasi tinklų gedimų šalinimu ir naujų klientų prijungimu. Paslaugos administratoriumi turėtų būti laikytinos Energetikos ministerija, kuri užtikrina energetikos politikos įgyvendinimą, bei Finansų ministerija, kuri yra pagrindinis paslaugos teikėjo akcininkas ir prižiūri jo veiklą.
Apie klimato kaitą daug kalbama kelis dešimtmečius ir šio reiškinio keliamos rizikos yra prognozuojamos.
Iš viešosios vadybos pozicijos susidariusią situaciją galima įvertinti, kad įmonės, turinčios užtikrinti šios paslaugos teikimą (elektros energijos tiekimas), neturėjo pakankamų strateginio valdymo bei rizikų vadybos kompetencijų. Apie klimato kaitą daug kalbama kelis dešimtmečius ir šio reiškinio keliamos rizikos yra prognozuojamos. Medžius šalia elektros linijų, jų augimą ir keliamą grėsmę galima prognozuoti ir stebėti (yra kompleksai priemonių tokioms veikloms, tarkim, dronai).
Atitinkamai, taikant strateginio valdymo metodus, atliekant SSGG ar kitokio pobūdžio analizes, visos potencialios grėsmės privalo būti tinkamai įvertinamos ir įtraukiamos į strateginius planus. Tai padėtų sumažinti tokių gamtos reiškinių poveikį elektros tiekimui, o avarijų tikimybė sumažėtų iki 15 proc. Vadinasi, avarijų mastai dėl gamtos padarytos žalos galėtų būti mažesni iki 5-6 kartų.
Taip pat vertinant iš valdymo pozicijos, galima daryti prielaidą, kad įmonės, turinčios užtikrinti šios paslaugos teikimą, neturėjo pakankamai krizių valdymo kompetencijų. Įvykus tokiai situacijai paprastai ne tik mobilizuojamos organizacijos pajėgos, bet ir pritraukiami žmogiškieji resursai iš išorės. Gebėjimas laiku suvaldyti situaciją, įtraukti ir kitas žinybas ar verslo subjektus, gyventojus, tas pačias suinteresuotas bendruomenes, yra labai svarbus.
Ne mažiau svarbi yra ir tinkama komunikacija dėl krizės padarinių sumažinimo.
Ne mažiau svarbi yra ir tinkama komunikacija dėl krizės padarinių sumažinimo, t. y. tinkamas gyventojų informavimas dėl elektros tiekimo atstatymo. Tikėtina, kad tinkama reakcija ir atsakas galėjo sutrumpinti avarijos padarinių šalinimo trukmę iki 30 proc. ir visi namų ūkiai būtų turėję elektros energijos tiekimą atstatytą jau per 4 paras.
Viešojo valdymo institucijos, kurios yra šios viešosios paslaugos administratorius, negebėjo atlikti savo funkcijų, tinkamai prižiūrint paslaugos teikėjo veiklą. Viešojo administravimo įstatyme yra aiškiai įtvirtintos prievolės viešosios paslaugos administratoriui. Kyla klausimai – kodėl už elektrą gyventojai turi mokėti vis brangiau, o paslaugos kokybė tik prastėja? O paslaugas tiekiančių įmonių vadovams išmokami milžiniški atlyginimai? Ar tikrai finansai paskirstomi skaidriai ir tai yra kontroliuojama viešojo valdymo institucijos, kuriai priskirtinos viešosios paslaugos administratoriaus funkcijos?
Taigi, šis „streso testas“ atidengė viešojo sektoriaus gebėjimų spragas, kurių galima rasti daugelyje sričių. Svarbu gebėti jas pripažinti ir spręsti, o ne maskuoti ir gilinti. Tikriausiai Vakarų Europos valstybėje būtų įprasta atlikti tyrimą ir jį pristatyti visuomenei, atsiprašyti gyventojų, kad su savo pareigomis nebuvo sugebėta susidoroti laiku, o ne teigti, kad tai įprastas reiškinys, įvykęs dėl klimato kaitos, todėl „aplinka kalta“. Svarbu išmokti šias pamokas ir pasiruošti ateičiai.
Prof. Andrius Stasiukynas yra Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto, Viešojo administravimo instituto direktorius.
