Mane vis dar stulbina šiek tiek ironiškas požiūris į stiprias, profesionalias, ambicingus tikslus sau ir kitiems keliančias moteris. Kai toks yra vyras, sakoma „šitas toli eis“. Kai tokia yra moteris, kažkaip numykiam „boba su kiaušais“. Bet turiu jums įdomių žinių. Nepaisant tokio naftalinu atsiduodančio požiūrio, mūsų moterys turi tokią „women‘s power“ (moterų jėgą), kad kartais siaučia kaip tornadas Katrina, tik ne griauna, o atvirkščiai, paskui save kuria stebuklus. Čia pateiksiu po kelis įkvepiančius pavyzdžius iš kelių Lietuvos gyvenimo sričių.
Politika
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Vienareikšmiškai privalome nulenkti galvą prieš Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Akivaizdu, šiuo metu prezidento postas yra stipriausiose rankose per visą atkurtos Nepriklausomybės istoriją. Gali mums patikti, gali nepatikti Prezidentės vykdoma politika ar metodai. Bet kad šis institutas yra tapęs Lietuvos politinio gyvenimo ašimi, negalime nepripažinti.
Šioji Vyriausybė apskritai buvo suformuota išskirtinai profesionaliai. Ir puse lūpų kalbama, kad didelė dalis – Prezidentės D.Grybauskaitės žmonės.
Ne kartą esu girdėjęs politologus sakant, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija, kalbant apie Prezidento galias, yra gana lanksti. Sakoma, kiek postą laimėjęs asmuo pasiims galių, tiek įtakingas šis postas ir bus kuriant Lietuvos ateitį.
Tai galime vienareikšmiškai pasakyti – Dalia Grybauskaitė paėmė galios į savo rankas pakankamai, kad taptų įtakingiausia tiek užsienio politikos formuotoja, tiek vidaus politikos procesų valdytoja. Kada iki šiol yra buvę, kad Vyriausybė būtų buvusi formuojama su tokia didele Prezidentūros įtaka, kaip pastaruosius du kartus? Nėra taip buvę.
O kad taip įvyko, aš labai džiaugiuosi, nes į praeitą Vyriausybę būtent dėl to nepraėjo labai nemažai abejotinos reputacijos ir gebėjimų ministrų. Šioji Vyriausybė apskritai buvo suformuota išskirtinai profesionaliai. Ir puse lūpų kalbama, kad didelė dalis – Prezidentės D.Grybauskaitės žmonės.
Tikėkimės, kad likusios kadencijos metus Prezidentei pavyks įgyvendinti jos vizitine kortele tapusius tikslus – kovą su korupciją ir oligarchais (manau, paskutinieji įvykiai, taip pat Prezidentės veiklos pasekmė) bei socialinius projektus, kurių sėkmės verkiant reikia Lietuvai. 2016 m. „Forbes“ suformuotame įtakingiausių pasaulio moterų šimtuke mūsų Prezidentė Dalia Grybauskaitė įrašyta 72 numeriu. Ar rastume bent vieną lietuvį vyrą tokiame sąraše? Baikit, nemanau.
V.Blinkevičiūtė – pirmoji Lietuvos politikė, kuriai buvo patikėtas įtakingiausias postas Europos Parlamente, kokį kada nors yra užėmę lietuviai.
Tai pat prie politikos srities negaliu nepaminėti savo kolegės Europos Parlamente Vilijos Blinkevičiūtės.
Pirmoji Lietuvos politikė, kuriai buvo patikėtas įtakingiausias postas Europos Parlamente, kokį kada nors yra užėmę lietuviai. Ir tik noriu priminti, kad, jei gerai suskaičiavau, lietuvių moterų ir vyrų santykis per visas tris kadencijas Europos Parlamente yra 10 moterų ir 26 vyrai.
V.Blinkevičiūtė prieš gerą mėnesį tapo Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininke. Iššūkiai, kurie jos laukia nemaži. Kaip V.Blinkevičiūtė pati sako, didžiausius darbus reikia nudirbti darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų sulyginimo, ekonominio moterų savarankiškumo, nepakankamo moterų atstovavimo priimant sprendimus ir kituose svarbiuose klausimuose.
Maža to, tamsybė lyčių lygybės problemoje nėra tik provincialių regionų prakeiksmas. Prieš kelias dienas visas Europos parlamentas net žagtelėjo, kai vienas europarlamentaras iš Lenkijos posėdžio metu į mikrofoną pareiškė, kad, cituoju, „moterys privalo uždirbti mažiau, nes jos yra silpnesnės, mažesnės ir mažiau protingos“. Nė velnio! Neabejoju, kad kolegė Vilija rimtai prisidės prie tokio požiūrio išrovimo su šaknimis ne tik iš Europos Parlamento, bet ir iš visuomenių visoje Europoje sąmonės.
Ekonomika
Čia galėčiau minėti daugybę pavyzdžių. Kiekviename mieste ar miestelyje turime moterų, kurios yra savo verslo varikliai. Kiekviena jų kasdien kuria Lietuvos BVP taip, kad net dūmai rūksta. Bet išsirinkau plačiau aptartis dvi moteris. Viena šturmuoja aukštumas srityje, kuri ilgus metus buvo laikoma išskirtinai vyriška. Antroji – sukūrė verslą ten, kur niekas Lietuvoje net negalvojo, kad apskritai gali būti kokių nors pinigų.
Finansų rinkos ilgą laiką buvo išskirtinai vyrų teritorija. O štai lietuvė Arminta Saladžienė vos prieš porą savaičių tapo NASDAQ – didžiausios vertybinių popierių prekybos technologijų, vertybinių popierių kotiravimo ir informacijos paslaugų tiekėjos pasaulyje – vertybinių popierių paslaugų vadove. Visiškai nesistebiu. Pažįstu Armintą jau keletą metų. Jos pažangus, platus mąstymas, profesionalumas, neabejoju, kaip tik ir yra tos savybės, kurios leidžia jau daugybę metų sėkmingai vadovauti NASDAQ Baltijos šalių rinkoms, o dabar – ir dar išplėsti savo įtakos sferas.
Antroji moteris, kurią norėčiau išskirti prie ekonomikos srities – Austėja Landsbergienė. Taip, taip, būtent Austėja. Tik nepradėkit iš karto piktintis. Galima mylėti ar nemylėti, galima įvairiai vertinti visų mūsų veiklas. Bet neįmanoma paneigti fakto, kad Austėja įrodė – verslą galima sukurti ir srityje, iš kurios niekas nieko Lietuvoje jau nesitikėjo. Švietimas mūsuose visuomet nepelnytai buvo trečio vargšelio brolio vietoje.
O ko labiausiai nori kiekvienas tėvas? Kad jo vaikas turėtų geriausias įmanomas galimybes gyvenimo startui. Kai kurie iš tėvų netgi turi galimybių už tas startines pozicijas solidžiai sumokėti. Štai čia edukologijos daktarė A.Landsbergienė ir įžvelgė verslo galimybę. Labai sveikinu ją išdrįsus tai padaryti. Per dešimtmetį sukurta bent 16 vaikų darželių + viena pažangius mokymo metodus taikanti mokykla. Veikiant laisvos rinkos sąlygomis, kai reikia pasirūpinti patalpų nuoma, specialistų (kurių reikia daug ir gerų) užmokesčiais, motyvacinės programomis jiems, nuolatinio tobulėjimu užtikrinimu, geromis sąlygomis vaikams, šiuolaikine mokymo technika ir pažangiomis metodologijomis, nėra lengva. Visa ši schema veikia. Ir veikia pelningai. Didelis Austėjos nuopelnas – imti ir sukurti veikiantį verslą ir dar tokį specifinį.
Informacinės technologijos
Šiandien informacinių technologijų srityje dirbančių moterų visame pasaulyje yra vos penktadalis. Visuomet sakau, kad ši sritis yra per daug perspektyvi, per daug įdomi, per daug pelninga, kad vyrautų toks lyčių disbalansas. Maža to, esu 100 procentų įsitikinęs, kad didesnis moterų skaičius IT galėtų ir gerokai patobulinti teikiamas paslaugas, jų kokybę ir pasiūlą. Tik pagalvokit, kasdieniame gyvenime moterys, lygiai taip pat, kaip ir vyrai, naudojasi technologijomis. Tai reiškia, kad statistiškai pusė visų IT vartotojų yra moterys. O produktus joms kuria vyrai. Būtent todėl neabejoju, kad šioje srityje moterų laukia šviesus rytojus. Bet jau ir šiandien turime puikių pavyzdžių.
„Vinted“ ir jos siela Milda Mitkutė. Iš atrodytų visiškai paprastos idėjos prekiauti dėvėtais drabužiais internetu išvystytas pasaulinis IT pagrįstas verslas. 8 šalyse veikiančioje platformoje, kurioje galima parduoti ar keistis nereikalingais drabužiais ir aksesuarais, užsiregistravę 13 milijonų vartotojų. Kasmet „Vinted“ platformoje parduodama daiktų už 100 milijonų eurų. Neseniai šis lietuviškas fenomenas, gimęs vienos moters galvoje, sulaukė 25 milijonų eurų investicijos. Ir tai tik dar kartą įrodo, kad moterų veikla IT srityje, gali praturtinti kuriamų produktų spektrą. Šiuo atveju moterų silpnybė drabužiams pavirto į IT verslo stiprybę.
Informatikos ir matematikos profesorė Valentina Dagienė – jau ne kartą mano yra minėta, kaip didelis įkvėpimo šaltinis ne tik moterims, visiems, kas siekia aukštumų IT srityje. Prof. V.Dagienė jau seniai suprato, kad informacinės technologijos yra ateitis ir kad vaikus reikia įtraukti į šią sritį, kad mūsų jaunoji karta turi būti ne tik IT produktų vartotojais, bet ir kūrėjais. Būtent dėl to ji sugebėjo sukurti patrauklų vaikams būdą mokytis informatikos – informatikos ir informatinio mąstymo konkursą „Bebras“. Šitas „Bebras“ – ne bet koks. Įsivaizduokite, pernai jame dalyvavo 1,5 milijono vaikų iš 50-ties valstybių. Kokie skaičiai! Fantastika! Beje, Valentina Dagienė yra penkių vaikų mama, įrodanti savo pavyzdžiu, kad motinystė ir profesinės aukštumos yra pakeliui.
Maža to, profesorė yra gavusi gausybę nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų už pasiekimus. Labai džiaugiuosi, kad ir man su komanda pagelbėjo pernai #SWITCH! metu pasiekti didžiausios programavimo pamokos pasaulyje rekordo.
Apskritai, viso mūsų Coder Dojo judėjimo tikslas buvo programavimu sudominti kuo daugiau mergaičių. Ir mums pavyko!
Profesorė sėja įkvėpimą, kaip kokius ridikėlius pavasarį. Mano pradėto Coder Dojo Lietuva judėjimo, mokančio vaikus programuoti, viena aktyviausių mentorių Laura Stalnionytė, ypatingą dėmesį skiria būtent mergaičių pritraukimui į stebuklingą programavimo pasaulį. Ji net specialų būrelį mergaitėms sukūrė.
Apskritai, viso mūsų Coder Dojo judėjimo tikslas buvo programavimu sudominti kuo daugiau mergaičių. Ir mums pavyko! Nuliukai ir vienetukai nebėra įdomūs tik berniukams. Mergaitės taip pat sėkmingai programuoja. Maža to, specialistai sako, kad mergaičių pasiūlyti programinių problemų sprendimo būdai dažnai būna daug kūrybingesni.
Prof. V.Dagienė yra sakiusi: „Mes, moterys, turime pačios patikėti, kokios svarbios esame savo darbovietei, šaliai, pasauliui, šeimai ir kaip mums gali daug kuo padėti technologijos. Jos šiandien dar nėra mums draugiškos, bet mes galime priimti iššūkį sukurti tobulesnes“. Būtent toks požiūris į moterį mūsų visuomenėje man yra labai priimtinas. Lietuvos moterys yra geriausios pasaulyje. Tik bėda ta, kad kartais pačios to nežino. Pasitikėjimas savo galimybėmis ir žinojimas, kad gali keisti pasaulį – štai ko trūksta. O visą kitą – protą, profesionalumą, imlumą naujovėms, na, gerai, gerai, ir grožį, jos turi.
Su Tarptautine moters diena!
Antanas Guoga yra Europos parlamento narys