Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Antanas Guoga: Nuo „profkės“ iki modernios specialistų praktikų kalvės

„Profkė“ – gana neigiama etiketė, nuo seno prilipdyta amato vaikus mokančioms mokykloms. Per daugybę metų nusistovėjo toks keistas požiūris, jei jau vaikui nesiseka mokslai, tai tada – nors į „profkę“. Ir dažnai Lietuvoje nesi rimtai vertinamas, jei neturi „aukštojo“. Na tai kas, kad tas tavo aukštasis iš kažkelinto šalies universiteto vadybos krypties. Svarbu universiteto išduotas diplomas. O be reikalo.

Verslas turėtų būti suinteresuotas, kad profesinių mokyklų techninė bazė būtų šiuolaikiška. Verslo pareiga ne tik sėdėti profesinių mokyklų tarybose, bet ir realiai prisidėti prie jų techninių galimybių gerinimo.

Dar daugiau. Verslas turėtų būti suinteresuotas, kad profesinių mokyklų techninė bazė būtų šiuolaikiška. Verslo pareiga ne tik sėdėti profesinių mokyklų tarybose, bet ir realiai prisidėti prie jų techninių galimybių gerinimo.

Aukštyn kojom

Mūsų švietimo sistema stovi aukštyn kojom. Turime gerokai per daug magistrų, bakalaurų ir gerokai per mažai amato profesinėse mokyklose išmokusių specialistų.

Į tokią keistą poziciją atsistojome dėl to noro visiems būtinai turėti „aukštąjį“. Kita vertus, nors turime tikrai gerų profesinių mokyklų, dalis jų visoje šalyje stagnuoja. Todėl gabūs jaunuoliai mieliau renkasi šiuo metu didesnį prestižą visuomenėje turinčius mokslus.

Pavyzdžiui, Vokietijoje beveik 60 procentų jaunuolių įgyja profesiją profesinėje mokykloje ir tik 18 procentų universitete. Šveicarijoje baigusių profesines mokyklas procentas dar aukštesnis – beveik 80 procentų. Kas antras bankininkas ten studijavo būtent profesinėje mokykloje.

Lietuvoje gi 70 procentų vidurines baigusiųjų sustoja į „aukštąsias“. O tyrimai rodo, kad darbo rinkoje net 60 proc. darbų, kuriems atlikti reikalingi profesinių mokyklų absolventai. Todėl ir turime situaciją, kai dažnai prekybos centro kasoje sėdi teisininkė, o plyteles butuose kloja pedagogas.

Dėl tokios iškreiptos situacijos mums baksnoja ir Europos Sąjunga. Lietuvoje neseniai viešėjęs Europos Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis interviu Lietuvos žiniasklaidai aiškiai pasakė: „Ilgalaikiam konkurencingumui būtina gerai veikianti švietimo sistema. Lietuva turi sumažinti atotrūkį tarp profesinių gebėjimų ir darbo rinkos poreikių bei pagerinti gebėjimų pasiūlą. Reikėtų sukurti patrauklią profesinio mokymo sistemą, kokybiškas pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje galimybes“.

Kada pagaliau suprasime, kad koncentruoti, laike neištęsti, į praktiką orientuoti mokslai yra tai, ko šiandien reikia. Iš profesinės mokyklos turi išeiti visiškai darbui pasiruošę specialistai, galintys tuoj pat pradėti efektyviai dirbti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų