Pirma, taip nėra. Yra nemažai dalykų, kuriuos reikia tobulinti ar keisti, bet tai tikrai nėra, kaip įvardija ministras, chaosas. Antra, jei ministrui atrodo, kad tai – chaosas, tai per metus Sveikatos apsaugos ministerija nepadarė nieko, be diskusijų ir analizių, kad situacija pasikeistų į gerąją pusę. Per metus laiko Vyriausybė Seimui nepateikė nei vieno sisteminio teises akto, kuris iš esmės išspręstų bent vieną iš ministro gausiai vardijamų problemų.
Kiekviename susitikime su gydymo įstaigų atstovais arba visuomene, merais, per televizijos laidas ministras tik rodo storus segtuvus įvairių analizių. Tačiau ir be to aišku, kas darosi sveikatos sistemoje. Aš siūlyčiau kitokią – politikų vadovavimo Sveikatos apsaugos ministerijai – analizę.
Per metus laiko Vyriausybė Seimui nepateikė nei vieno sisteminio teises akto, kuris iš esmės išspręstų bent vieną iš ministro gausiai vardijamų problemų.
Žvelgiant istoriškai, kas nuo 1990 metų atkūrus Lietuvos nepriklausomybę labiausiai prisidėjo kuriant tokį „chaosą“, tai aiškiai matyti, kad socialdemokratų paskirti ministrai.
Lietuvos demokratinė darbo partija, nuo 2001 m. sausio susijungusi su Lietuvos socialdemokratų partija, Sveikatos apsaugos ministerijai vadovavo 10 metų, 11 mėnesių ir 6 dienas. Liberalų ir centro sąjunga – 4 metus ir 5 dienas. Darbo partija – 3 metus, 7 mėnesius, 15 dienų, Tėvynės sąjunga – 2 metus, 8 mėnesius, 16 dienų. Naujoji sąjunga – 1 metus, 7 mėnesius ir 10 dienų.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visiškai neįgyvendinamas Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudarė darbo grupę ir įgaliojo ją paruošti būtinus teisės aktus šio nutarimo įgyvendinimui tik 2015 metams. Todėl visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu dvejiems metams atidedamas Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimas.
Nesiima veiksmų korupcijai pažaboti
Sveikatos apsaugos ministerija nesiima jokių priemonių korupcijai ir kyšininkavimui sveikatos sistemoje išgyvendinti.
Blogėjant įstaigų finansinei situacijai ši problema tampa vis aktualesnė. Įstaigos jau nesugeba įpirkti būtiniausių priemonių pacientams gydyti.
Vietoje to, kad aiškiai nustatytų apmokamų iš PSDF paslaugų apimtis, įvestų papildomą sveikatos draudimą, Sveikatos apsaugos ministerija rengia teisės aktą, kuriuo ruošiasi įpareigoti visas sveikatos priežiūros įstaigas paslaugas teikti nemokamai, nors visi žmonės supranta, kad nesprendžiant finansinių problemų tai padaryti neįmanoma.
Gydymo įstaigos skursta
Nederėtų pro akis praleisti Sveikatos apsaugos ministerijos klaidų ir nepadarytų darbų. Reikia pripažinti, per socialdemokratų valdymo ministerijai laikotarpį gerokai pablogėjo sveikatos priežiūros įstaigų finansinė situacija.
Jei 2012 m. gruodžio 31 d. gydymo įstaigos buvo įsiskolinusios apie 30 proc. sveikatos priežiūros įstaigų 35 mln. litų sumą, tai 2013 m. lapkritį skolose skendi visos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir kai kurios poliklinikos. Skolos siekia 100 mln. litų. Svarbiausia to priežastis, kad paslaugos balo vertė nuo 0.92 ct 2012 m. sumažinta 2013 m. iki 0.89 cnt. Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija nesprendžia šios problemos, nors Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezerve sukaupta ir virš plano surinkta iš viso apie 270 mln. litų. Šių lėšų Vyriausybė neleidžia panaudoti.
Ministras V.P.Andriukaitis daug permainų žadėjo naujajame 2014 m. valstybės ir PSDF biudžete. Deja, pateiktame projekte nieko gero sveikatos sistemai nežadama. 2013 m. sveikatos finansavimui buvo skirtas 3,5 proc. nuo BVP, o 2014 m. jau tik 3.4 proc., nors savo programoje A.Butkevičiaus Vyriausybė įsipareigojo kasmet šį finansavimą didinti.
Taip ir lieka neįgyvendinti ministro V.P.Andriukaičio pažadai sustabdyti medikų emigraciją, padidinti atlyginimus, nukreipti dirbti juos į periferiją, spręsti jaunų gydytojų, baigusių studijas už valstybės lėšas, padirbėjimo tam tikrą laiką savo šalyje problemas. Vietoje to visai be pagrindo buvo apkaltinti visi privačiai dirbantys medikai.
Kuria savo pacientų ir sveikatos priežiūros įstaigų organizacijas
Vietoje to, kad pataisytų galimas klaidas, be pagrindo sustabdytas trečiasis sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos etapas. Deklaruojama įstaigų ir paslaugų klasterių sistema dar nėra sukurta ir neveikia.
Pradėtos vieno universiteto ligoninės specialistų išvykos į mažesnius rajonus konsultuoti ligonių be jokios įrangos, iš esmės baigiasi patarimais ar siuntimu atvykti pas juos išsamiai išsitirti. Tuo tarpu šių aukštos kvalifikacijų gydytojų konsultacijų ar operacijų tomis dienomis universiteto ligoninėje ir poliklinikoje nesulaukia šimtai pacientų.
Ministerija užsiima ne savo funkcijomis bandydama inicijuoti ir kurti įvairias, sau lojalias, visuomenines pacientų ir medikų organizacijas.
Taip sukurta nauja pacientų organizacija, ignoruojant Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybą (LPOAT), o kaip alternatyvą stipriai gydytojų vadovų sąjungai ministerija pradėjo kurti sau pavaldžių įstaigų asociaciją.
Negirdėtas dalykas, kad ministerija imasi profesinių sąjungų steigėjo vaidmens, jų atstovus po to įtraukdama į ministerijos kolegiją ir kitas kolegialias institucijas.
Antanas Matulas yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, šešėlinis sveikatos apsaugos ministras
