Vis aukščiau ir aukščiau kelti kartelę verčia ne vien ant kulnų minantys konkurentai, bet ir pati verslo logika. Ji tarsi įpareigoja įmones planuoti ir siekti dar geresnių rezultatų bei nuolat dairytis naujų augimo galimybių.
Iškelti kartelę dar aukščiau verslui šiemet bus palankus metas. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas turėtų ūgtelti 3,3 proc., vidaus vartojimo augimas numatomas dar didesnis – 4,7 procentai.
Stabilizuojantis išorinei tarptautinei aplinkai ir stiprėjant euro zonai, augs ir eksporto apimtys – prognozuojamas 3 proc. jų augimas. Taigi ir „olimpinės“ ambicijos, ir palanki ekonominė aplinka šįmet skatins įmones investuoti dar aktyviau.
Todėl tikėtina, kad verslo investicijų apimtys šiemet pralenks praėjusių metų rezultatus, kurie vertinant ir Lietuvos mastu, ir Baltijos šalių kontekste buvo išties neblogi. Lyginant su 2014 m., Lietuvos įmonių investicijos pernai augo 11,7 procento, kai tuo tarpu Estijoje jos traukėsi ir buvo 5 proc. mažesnės nei ankstesniais metais.
Gera žinia, kad pagaliau ima augti ir gamybos įmonių finansavimo apimtys. Iki šiol šis segmentas buvo vertinamas kaip nepakankamai investuojantis.
Lietuviško verslo optimizmas neišblėso, nepaisant to, kad pernai šalies ūkis, „Swedbank“ vertinimu, augo tik apie 1,6 procento. Akivaizdžiai auganti namų rinkos paklausa ir sėkmingas eksporto Rytų kryptimi perorientavimas į naujas užsienio rinkas leido verslo įmonėms patikėti, kad šalies ekonomikos augimo sulėtėjimas yra laikinas reiškinys.
Aktyviausiai pernai metais investavo Lietuvos energetikos sektoriaus įmonės – investicijų apimtys šiame sektoriuje per metus šoktelėjo 51 procentu. Po jo rikiuojasi statybos sektorius, NT bei gamybos įmonės. Tuo tarpu labiausiai investicijos traukėsi žemės ūkio ir transporto bei sandėliavimo paslaugų sektoriuose. Šių įmonių plėtros planus pernai gerokai pakoregavo Rusijos įvestos atsakomosios ekonominės sankcijos, atkirtusios eksporto kelius į Rytų rinkas.
„Swedbank“ praėjusių metų bendradarbiavimo su verslo įmonėmis patirtis taip pat rodo, kad šalies įmonės pradėjo aktyviau skolintis investiciniams projektams. Ši tendencija ypač ryški kalbant apie padidėjusį finansavimo poreikį iš smulkaus ir vidutinio verslo bendrovių.
2015 m. tarp aktyviausiai besiskolinusiųjų buvo NT, gamybos ir prekybos įmonės, taip pat į vėjo energetiką investavę elektros gamintojai. Gera žinia, kad pagaliau ima augti ir gamybos įmonių finansavimo apimtys. Iki šiol šis segmentas buvo vertinamas kaip nepakankamai investuojantis į technologinį atsinaujinimą ir verslo procesų optimizavimą.
Įvertinęs stiprėjantį verslo finansavimo poreikį, „Swedbank“ šiemet planuoja paskolinti iki 10 proc. lėšų daugiau nei pernai. Kam bus teikiamas prioritetas? Žinoma, įmonėms, gerai paruošusioms namų darbus. Šiuo metu „Swedbank“ vidutiniškai finansuoja daugiau nei 90 proc. investicinių projektų, likusi dalis arba nėra patvirtinami, arba atidedami tol, kol įmonės parengs tvirtesnę argumentaciją.
Tvari verslo idėja, skaidri įmonės veikla, taip pat sveiki finansai ir prognozuojami pinigų srautai – tai pagrindiniai aspektai, kuriuos bankas vertina priimdamas sprendimą dėl įmonės investicijų finansavimo. Tad belieka paraginti įmones atlikti namų darbus ir pasiruošti olimpiniams metams – greičiau, aukščiau ir tvirčiau siekti verslo tikslų.
Antanas Sagatauskas yra „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas
