Analizuodami privatiems „Swedbank“ klientams suteikto vartojimo finansavimo tendencijas pastebime, kad žmonės didesnes sumas buvo linkę skolintis ilgalaikiams pirkiniams – namų įsirengimui ir automobilių įsigijimui. Vadinasi, vis daugiau šalies gyventojų jaučiasi labiau užtikrinti dėl savo ekonominės padėties, su didesniu pasitikėjimu žvelgia į savo ir šalies ūkio ateitį. Tai tapo geromis žiniomis verslui, ypač veikiančiam mažmeninės prekybos srityje.
Panašu, kad prekybos įmonės tam neliko abejingos – jų paskolų portfelis per praėjusius metus išaugo penktadaliu. Šio sektoriaus įmonių plėtros galima tikėtis ir šįmet, mat tolesnį vartojimo augimą skatins didėsiantis vidutinis atlygis ir dar neišnaudotas vartojimo paskolų portfelio augimo potencialas. Bendras vartojimo paskolų portfelis Lietuvoje yra apie 2 kartus mažesnis negu Latvijoje ir ketvirtadaliu mažesnis negu Estijoje.
Dar didesnį impulsą investicijoms davė geri eksporto rezultatai – per 2017-uosius šalies eksportas išaugo 12 procentų. Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį į žemės ūkio produkcija prekiaujančias ir ją eksportuojančias bendroves, kurios smarkiai padidino savo investicijas. Tai prisidėjo prie spartaus bendro investicijų žemės ūkio srityje augimo, praėjusiais metais sudariusio 35 procentus.
Augančios Europos bei Rytų eksporto rinkos toliau išliko varomąja Lietuvos transporto sektoriaus jėga. Šiame sektoriuje taip pat užfiksuotas įspūdingas investicijų šuolis, kuris praėjusiais metais sudarė 32 procentus. Sektoriaus įmonės užtikrintai plėtė savo transporto parkus ir pasirašinėjo susitarimus dėl naujų vilkikų įsigijimo. Prognozuojamas tolesnis spartus ES ekonomikos augimas turėtų tapti svaria prielaida šių investicijų sėkmei ir paskatinti galvoti apie tolesnius plėtros planus.
Dar vienas verslo sektorius, išsiskyręs didėjančiu apetitu finansavimui, buvo gamybos įmonės. Vertinant pagal investicijas, tai vienas atsargiausių sektorių, tad didinti jų apimtį skatino ne ateities planai, o esama situacija – praktiškai išnaudoti gamybiniai pajėgumai. Šioje srityje veikiančių įmonių plėtra yra įmanoma tik investuojant į naujus gamybinius pajėgumus ar modernesnes technologijas, kurios padidintų produktyvumą. Todėl šio tipo investicijos turėtų išlikti gamybininkų prioritetu ir šįmet.
Teisybės dėlei reikia paminėti, kad praėjusiais metais buvo kelios sritys, kuriose investicijų apimtys sumažėjo. Pirmiausia, 3–4 proc. mažėjęs finansavimas užfiksuotas nekilnojamo turto ir statybų sektoriuose. Pastaruosius keletą metų buvo stebimas investicijų bumas gyvenamosios bei biurų statybos srityse. Dėl to susiformavęs tam tikras pasiūlos perteklius skatina labiau pasverti investicijas. Prognozuojame, kad šįmet čia taip pat vyraus nuosaikios nuotaikos.
Investicijos mažėjo ir energetikos srityje. Toks antrus metus iš eilės stebimas pokytis labiausiai susijęs su atsinaujinančios energetikos plėtra. Situacija turėtų tapti aiškesnė, kai bus patvirtinta nauja Nacionalinės energetikos strategija, kuri šiuo metu pateikta svarstymams Seime. Tačiau net tuo atveju, jei strategija būtų patvirtinta iki šių metų vidurio, pastebimos įtakos investicijoms bus galima laukti tik nuo kitų metų.
Apibendrinant galima pasakyti, kad situacija daugelyje Lietuvos verslo sektorių išlieka palanki. Bendra finansavimo portfelio struktūra tampa labiau subalansuota. Tuose ūkio sektoriuose, kurie pastaruosius keletą metų negalėjo pasigirti investicijomis, šiuo metu stebimas ilgai lauktas jų suaktyvėjimas. Tad akivaizdu, kad įmonės, norėdamos išnaudoti palankią situaciją vidaus bei išorės rinkose, turės neprarasti savo apetito investicijoms.
Antanas Sagatauskas yra „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas.