ES šalyse prekybos internetu dalis 2016 m. sudarė 9,4 proc. visos mažmeninės prekybos. Palyginus su ankstesniais metais, e. prekyba augo apie 11 proc., o prekybiniai plotai susitraukė apie 1,5 procento. Dar ryškesni pokyčiai fiksuoti tose šalyse, kuriose e. prekyba sudaro jau palyginti nemažą visos mažmeninės prekybos dalį. Viena tokių šalių – Jungtinė Karalystė. Šios šalies mažmeninėje rinkoje prekybos internetu dalis siekia apie 17 proc. ir sparčiai auga toliau. Tuo metu prekybiniai plotai čia per praėjusius metus sumažėjo daugiau kaip 4 procentais.
Lietuvoje prekybos internetu dalis sudaro dar palyginti mažą dalį visos mažmeninės prekybos – per 2016 m. ji siekė apie 3,5 procento. Eurobarometro tyrimas rodo, kad internetu Lietuvoje bent kartą pirko kas trečias šalies gyventojas, tuo metu ES tą vidutiniškai yra daręs kas antras vartotojas.
Tad šiuo metu didesnė dalis lietuvių vis dar mėgsta lankytis fizinėse parduotuvėse, o prekybos internetu apimtis yra per maža, kad turėtų realios įtakos tradicinių prekybos plotų mažėjimui. Atskiro paminėjimo vertas Vilnius, kuriame tūkstančiui gyventojų tenkantis prekybos plotas (679 kv. m) šiuo metu yra pastebimai mažesnis negu Rygoje ar Taline (atitinkamai 998 kv. m ir 817 kv. m). Todėl ateityje dar turėtume išgirsti apie naujų prekybos centrų projektus Lietuvos sostinėje.
Vis dėlto prognozuojama, kad mažmeninės prekybos apimtys elektroniniais kanalais svarbią 5 proc. ribą Lietuvoje gali pasiekti jau kitų metų pradžioje. Aišku, staigus prekybinių plotų sumažėjimas iš karto neįvyks, bet prekybos srityje turėtų išryškėti kelios reikšmingos tendencijos.
Visų pirma, per artimiausius 5 metus įsivyraus hibridinis prekybos modelis – vis daugiau prekybininkų savo prekes siūlys ir fizinėse parduotuvėse, ir internetu. Be to, jei šiuo metu didžiausia prekybos internetu dalis tenka elektronikos, knygų ir drabužių pardavimui, ateityje augs ir kitų prekių grupių dalis. Internetu vis daugiau bus parduodama ir įvairių paslaugų – nuo draudimo produktų iki poilsio kaimo turizmo sodyboje.
Kita tendencija – interneto pirkėjų simpatijas greičiau užkariaus tie prekybininkai, kurie siūlys ne tik konkurencingas kainas, bet ir patogų ir greitą būdą apsipirkti. O tokiu būdu greičiausiai taps mobiliosios programėlės, ypač įsigyjant nedidelės vertės kasdienius pirkinius. Remdamiesi „Swedbank“ statistika, galime konstatuoti, kad išmaniąja programėle besinaudojančių klientų gretos sparčiai didėja ir metinis programėlės naudotojų skaičiaus augimas siekia 85 procentus.
Prekybininkams prireiks galvoti ir apie tai, kaip optimaliau išnaudoti savo prekybos plotus – jei vartotojai vis daugiau prekių bus linkę įsigyti internetu, turėti tas pačias prekes parduotuvių lentynose poreikis bus mažesnis. Pavyzdžiui, vienoje Londono centre įsikūrusioje dviračių aprangos parduotuvėje galima ne tik įsigyti sportinių drabužių ir aksesuarų, bet ir išgerti kavos, suvalgyti sveikuoliškų užkandžių ar stebėti transliacijas iš dviračių varžybų.
Tokių naujoviško prekybos modelio pavyzdžių nebūtina ieškoti užsienio šalyse, galima pasiremti ir Lietuvoje veikiančių finansų institucijų ar telekomunikacijų bendrovių patirtimi. Jos jau ne vienerius metus didžiąją dalį kasdienių paslaugų teikia per e. kanalus, o savo klientų aptarnavimo padalinius yra pritaikiusios geresnei klientų patirčiai sukurti ar didesnę vertę turinčioms konsultacijų paslaugoms teikti.
Tikėtina, kad didėjant gyventojų perkamajai galiai, keisis ir pačių vartotojų įpročiai. Jie bus labiau linkę taupyti savo laiką, neeikvoti jo rutininėms užduotims, ir teiks prioritetą geroms patirtims ir kokybiškam laisvalaikiui. Todėl tiems prekybininkams, kurie pavėluos atsižvelgti į pasikeitusius vartotojų poreikius, netolimoje ateityje gali prireikti ieškoti ne tik mažesnių prekybinių patalpų, bet ir naujų pajamų šaltinių.
Antanas Sagatauskas yra „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas.
