Rekordiškomis apimtimis pelnus šalies verslas augino visus praėjusius metus, nepaisant tikrų ar tariamų kliūčių. Prarastas svarbias rinkas Rytuose gamintojai ir vežėjai sugebėjo sėkmingai atsverti padidindami eksporto apimtis į kitas, pirmiausia ES šalis.
Nieko verti pasirodė ir nuogąstavimai, kad litą pakeitus euru namų ūkiai puls taupyti. Atvirkščiai – vidaus vartojimas pernai metais augo ir svariai prisidėjo prie verslo aruodų pildymo.
Tiek daug laisvų pinigų gali reikšti du dalykus. Verslo finansinė padėtis šiandien yra kaip niekada gera, tačiau įmonės laisvų pinigų neinvestuoja į plėtrą.
Gyventojai, atrodo, galų gale išties patikėjo, kad krizė šalyje jau baigėsi, tačiau to paties apie verslą niekaip nepasakysi. Nepaisant tiesioginių ir netiesioginių tvaraus ekonominio augimo įrodymų, daug įmonių vis dar gyvena įsijungusios „čia ir dabar“ išgyvenimo režimą, lyg už lango būtų 2010-ieji.
Tą gerai parodo įmonių finansinė statistika – nepaskirstytas pelnas praėjusių metų trečiąjį ketvirtį viršijo net 12 mlrd. eurų. Tiek daug laisvų pinigų gali reikšti du dalykus. Verslo finansinė padėtis šiandien yra kaip niekada gera, tačiau įmonės laisvų pinigų neinvestuoja į plėtrą.
Kodėl sėdėdamos, tiesiogine prasme, ant pinigų maišo įmonės nieko nedaro? Trūksta idėjų, kaip sėkmingai įdarbinti laisvas lėšas? Kažin. Didesnių ar mažesnių idėjų mūsų verslas turi, ir problema, matyt, yra kita. Jos nesiryžta turimų idėjų paversti konkrečiais planais.
Į verslo plėtrą Lietuvos įmonės visuomet žiūrėjo gana konservatyviai, tačiau dar didesnio atsargumo jas išmokė ekonominė krizė. Daug įmonių ji privertė nuleisti ambicijų kartelę, atsisakyti investicinių planų ir gyventi šia diena.
Nepaisant pasikeitusios aplinkos ir verslo sąlygų, nemaža dalis šalies verslo įmonių gyvena taip ir toliau. „Swedbank“ užsakymu pernai metais atliktos verslo įmonių apklausos duomenimis, net 66 proc.
Lietuvos įmonių veiklą planuoja vos vieneriems metams į priekį. Tokių, kurie savo veiklą projektuotų daugiau nei dešimčiai metų į priekį, nėra nė 2 procentų. Žinoma, taip planuojant verslą sunku ryžtis investicijoms, kurios atsipirks tik ilguoju laikotarpiu.
Tai kas tuomet lieka? Kantriai laukti, kol plėtros galimybės pačios pasibels į duris? Būtent tokią pasyvią poziciją deklaruoja nemaža dalis šalies verslo apklausos dalyvių. 47 proc. apklaustų įmonių atstovų nurodė, kad jiems perspektyviausia atrodo natūrali verslo plėtra.
Tuo tarpu produktų ar paslaugų inovacijos, kaip priemonė plėsti verslą, perspektyvi atrodo perpus mažiau įmonių. Turint šiuos skaičius omenyje, turbūt neturėtų stebinti ir tai, kad vos 3 iš 10 Lietuvos įmonių yra patenkintos tuo, kaip joms pavyksta išnaudoti plėtros galimybes.
Visgi turiu pastebėti, kad šalyje auga skaičius ir tų įmonių, kurios aktyviai planuoja plėtrą ir investuoja į veiklos našumą, atsinaujina technologijas bei kitą infrastruktūrą. Norėdamos išvengti didelio atotrūkio, sekti jų pavyzdžiu turės ir iš pokrizinio slogučio besivaduojančios įmonės.
Dabar, kai įmonių pelnai šovė į aukštumas, o šalies ekonomika išgyvena tvarų augimą, tam yra pats tinkamiausias metas. Tad palinkėjimas 2016-iems metams ‒ iš naujo peržiūrėti įmonės investicinius plėtros planus ir imti veikti.
Antanas Sagatauskas yra „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas
