Šiandien Lietuvoje yra 67 elektroninių pinigų institucijos, turinčios galiojančias licencijas. Per jas šiais metais praeis pinigų srautai, siekiantys apie 100 mlrd. eurų. Galima prognozuoti, kad dalis šių pinigų sukels įtarimų, kaip galimai gauti iš nusikalstamų veikų ar neteisėtai.
Ekonominiai ir finansiniai nusikaltimai yra viena iš didžiausių grėsmių, kasmet paliečianti milijonus ES piliečių, tūkstančius verslų ir beveik visas valstybes. Nusikaltėliai, siekdami legalizuoti iš organizuotų nusikaltimų įgytą turtą, vis aktyviau imasi pinigų plovimo ir kitokių finansinių nusikaltimų. Sukčiavimas, pinigų plovimas, mokesčių grobstymas, klastojimas – ekonominės krizės metu tokie nusikaltimai yra didelė grėsmė valstybės finansų sistemai, tačiau būtent sunkiais laikais jų mastas sparčiai auga.
Dabar nė viena gerai organizuota nusikalstama grupė neegzistuoja be finansinių nusikaltimų, nes jų veikimo tikslas yra pelnas.
Pasaulyje įsivyravusi pandemija dar kartą įrodė, kad organizuotos grupuotės geba labai greitai keisti savo veikimo modelį ir, išnaudodamos kritinę situaciją bei įstatymų spragas, greitai nusitaiko į valstybės pinigus, siekdamos juos nusikalstamai įgyti ir legalizuoti, kitaip tariant, imituodamos sandorius, savintis visų mūsų pinigus.
Gyvenimas keičiasi taip greit, kad prieš keliolika metų sukurta organizuoto nusikalstamumo samprata nebeatitinka šiuolaikinių tendencijų. Dabar nė viena gerai organizuota nusikalstama grupė neegzistuoja be finansinių nusikaltimų, nes jų veikimo tikslas yra pelnas. Vieni šiuolaikiniai nusikalstami susivienijimai susikuria tam, kad pavogtų valstybės pinigus ir greit išsiskirstytų, kiti veikia ilgiau ir gludina savo sukčiavimo mechanizmus. Veikia daugybė schemų, kuriomis šiandien naudojasi organizuoto nusikalstamumo grupuotės. Todėl, siekiant užkardyti šiuolaikinius organizuotus finansinius nusikaltimus, reikia ne tik šiuolaikines realijas atitinkančių įstatymų pakeitimų, visuomenės brandos ir palaikymo – būtinas ir tarptautinis bendradarbiavimas.
Bendradarbiavimas su kitomis ES narėmis šiandien yra ypač reikalingas, nes nusikaltėliai, norintys plauti ar vogti pinigus, jau neapsiriboja viena šalimi ar buvimo vieta. Atvirkščiai, jiems buveinė jiems jau nebėra svarbi, nes viskas persikėlė į elektroninę erdvę – finansiniuose nusikaltimuose grynieji naudojami vis rečiau, pereinama prie elektroninių pinigų, kriptovaliutų ir pan.
Šiandien organizuotas nusikalstamumas pakeitė savo veidą – anksčiau nusikaltėliai baugindavo aplinkinius ginklais, šiandien jie nepastebimi, kuriantys įmantrias pinigų plovimo, sukčiavimo, PVM grobstymo schemas ir tokiu būdu kenkiantys valstybei, – o tai reiškia, kiekvienam piliečiui. Veiksmingiausias būdas juos pažaboti – pavogtų pinigų konfiskavimas. Tačiau, anot Europolo ataskaitų, didžioji dalis nusikalstamu būdu įgyto pelno nėra konfiskuojama, todėl jis ir toliau lieka nusikaltėlių dispozicijoje. Paskutiniu metu FNTT, tirdama pinigų plovimo schemas, sąskaitose sulaikė daugiau kaip 4 mln. eurų, kurie buvo pripažinti bešeimininkiu turtu ir buvo pervesti valstybei.
Finansinius ir ekonominius nusikaltimus narpliojantys pareigūnai, saugodami Lietuvos finansų sistemą, privalo eiti koja kojon su šiuolaikinėmis tendencijomis ir keistis patirtimi su kuo daugiau šalių. FNTT stiprina savo pozicijas, plečia savo išmanymą ir kaupia patirtį, keičia mąstymą ir prisitaiko prie kintančių sąlygų.
Anksčiau nusikaltėliai baugindavo aplinkinius ginklais, šiandien jie nepastebimi.
Organizuotas nusikalstamumas pripažįstamas grėsme ES saugumui, nes nėra organizuotų grupuočių, nedarančių finansinių nusikaltimų, o jų skaičius auga itin sparčiai. Todėl Europolas įkūrė Europos finansinių ir ekonominių nusikaltimų centrą, kuriame savo pajėgas suvienys geriausi finansinių nusikaltimų tyrimo ekspertai iš daugelio šalių – visa patirtis, sukauptos žinios, intelektas veiks vienoje vietoje, siekiant bendro tikslo: apsaugoti ES valstybes nuo organizuoto finansinio nusikalstamumo keliamų grėsmių bei kurti jungtinę finansinių nusikaltimų tyrimo grupę.
Ši institucija vienys profesionalus, užtikrins nepertraukiamą ekspertų žinių dalijimąsi su panašias funkcijas vykdančiomis institucijomis, rengs bendrą kovos su ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais strategiją, politiką, analizę, vykdys mokymus. Vienas iš tikslų – ugdyti kuo daugiau profesionalių finansinių nusikaltimų tyrėjų nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, keistis žvalgybine informacija ir bendradarbiauti vykdant savo veiklą. Dalyvauti šio centro veikloje jau išreiškė norą ne viena ES valstybė, Lietuva – ne išimtis. Norint, kad finansiniai nusikaltimai būtų atskleidžiami kuo efektyviau, privaloma tarptautinį bendradarbiavimą perkelti į kur kas aukštesnį lygį.
FNTT dalyvavimas šio centro veikloje leis tyrėjams įgyti gerokai daugiau patirties ir praktiškai įsitikinti, kokios galimybės atsiveria tinkamai naudojant tarptautinę patirtį. Galėsime dar efektyviau užkirsti kelią organizuotam nusikalstamumui ir jo vykdomiems finansiniams nusikaltimams, kurie stabdo ekonomikos augimą ir trukdo kurti materialinę žmonių gerovę.
Antonis Mikulskis yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos direktorius.
