Ar sulaužysime stereotipus?

Globali ekonominė krizė yra didžiulis iššūkis ir Europos energetikos strategijai, ir energetikos politikai. Tai galimybė įvertinti trūkumus ir klaidas, pamatyti naujas galimybes energetikos politikoje. Neužtenka nuraminti save, kad ekonomika atsigaus ir toliau įgyvendinsime suplanuotas strategijas bei programas.

Po krizės bus ne tik kitokia ekonomika ir finansai, bet ir žmonės, visuomenė taps kitokia.

Energetikos politikoje mums reikia atsisakyti keleto tabu. Manau, jog energijos įvairovės formavime yra keli svarbūs aspektai. Aplinkos apsaugos ir energijos tiekimo saugumo užtikrinimo poreikis reikalauja maksimaliai išnaudoti atsinaujinančios energetikos galimybes. Reikia maksimaliai panaudoti branduolinės energijos galimybes. Tiek atsinaujinanti energijos plėtra, tiek atominės energetikos raida reiškia technologinius proveržius energetikoje – nematau tarp jų antagonizmo.

Egzistuoja psichologinis tabu dėl branduolinės energetikos. Tai iki šiol trukdo ir stabdo išnaudoti branduolinės energetikos teikiamas galimybes. Prasidedantis branduolinis renesansas traktuojamas dažniausiai kaip naujų jėgainių statyba. Nutylimas mano požiūriu labai svarbus branduolinės energetikos vektorius, egzistuojančių branduolinių jėgainių veiklos pratęsimas. Čia slypi didelės nepanaudotos ir efektyvios galimybės. Šį veiklos pratęsimą reiktų vertinti be išankstinių nuostatų, kurios ypač skausmingai priimamos.

Kai kurios šalys narės planuoja pratęsti veikiančių branduolinės energetikos reaktorių veiklą. Ypatingai stiprus ir nuolat palaikomas stereotipas yra pirmiausia susietas su Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje ir Bulgarijos jėgainių klausimu. Kas kiek detaliau nagrinėjo šių jėgainių uždarymo klausimą žino, jog jų priešlaikinis uždarymas – ne saugumo, o politinė ir teisinė problema. Jų priešlaikinis uždarymas nėra paremtas konkrečiais branduolinio saugumo duomenimis ir analize.

Nutylimas mano požiūriu labai svarbus branduolinės energetikos vektorius, egzistuojančių branduolinių jėgainių veiklos pratęsimas. Čia slypi didelės nepanaudotos ir efektyvios galimybės.

Suprantama, jog labai sunku atsisakyti ir sugriauti stereotipą kurtą ne vienerius metus. Bet turime rasti drąsos toliau gyventi be jo. Turėtume pragmatiškai išnagrinėti kiek realiai jos yra nesaugios ir kokį ekonominį ir socialinį efektą duotų Bulgarijos ir Lietuvos jėgainių pratęsimas. Efektas būtų ne tik šiose šalyse, bet neabejotinai ir regione, ir visoje Europoje.

Jeigu ta analizė arba branduolinio saugumo duomenys aiškiai parodytų, jog jos yra saugios tai leistų pratęsti jų veiklą iki techniškai priimtinų terminų. Po to būtų galima tęsti jų uždarymo programas. Toks jų veiklos pratęsimas leistų užtikrinti tiek šalių, tiek šių regionų energetinio tiekimo saugumą, sutaupytų daug finansinių išteklių ypač ekonominės recesijos sąlygomis. Šios lėšos galėtų būti efektyviai panaudotos šiuo laikotarpiu kitiems svarbiems projektams finansuoti.

Suprantu, jog teisiškai ir politiškai tai labai sudėtinga problema, bet ji gali būti lanksčiai išsprendžiama. Pirmiausia tam reikia politinės valios. Globalios ekonominės krizės sąlygomis drąsūs, ryžtingi ir pamatuoti sprendimai yra būtini.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis