Už „Brexit“ vėliavnešių, vietos politikos populistų, po referendumo greitai nėrusių į krūmus, liko paprasti Didžiosios Britanijos žmonės, europiečiai. Būtent jie, o ne politikai, turi ir turės gyventi naujoje realybėje, naujoje tikrovėje, nors populistų pažadų malūnas turbūt suksis ir toliau.
Populizmas iš esmės griauna ne tik politines sistemas, ne tik politines sąjungas ar pavienių politikų karjeras, bet ir demokratiškos, pilietinės visuomenės pamatus. Tai yra didžiausia kaina, kurią moka šalies piliečiai, suklaidinti ir patikėję populistų pasakomis.
Mano nuomone, šiandien galime įvardinti šias svarbias „Brexit“ referendumo pasekmes:
1. Supriešinta ir susiskaldžiusi Jungtinė Karalystė, jos žmonės ir bendruomenė.
2. Naują pagreitį įgauna tautinės nesantaikos kurstymas. Rengiama daugybė mitingų, piketų, pasisakančių už migrantų iš Rytų Europos išsiuntimą. Ir priešingai – organizuojamos eitynės, smerkiančios rasizmą, tautinę nesantaiką ir kraštutinį nacionalizmą.
Dėl paaštrėjusios ksenofobijos daugėja smurto išpuolių. Neseniai Mančesteryje nukentėjęs dvylikametis lietuvis moksleivis – tik vienas atvejis. Dabar Jungtinė Karalystė turi imtis visų priemonių ir veiksmų, kad užtikrintų, jog tokie ar panašūs įvykiai nesikartos ir neišplis.
3. Jungtinė Karalystė – ant istorinio skilimo slenksčio. Yra pakankamai ženklų, rodančių, kad Škotija ir Šiaurės Airija sieks savarankiškumo. Šie klausimai dar labiau iškils viešumon prasidėjus Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES procedūroms. Kalbama apie neoficialias derybas dėl Škotijos likimo ES ir naujo referendumo dėl galimo Škotijos atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės. Prieš kelis mėnesius niekas nebūtų tuo patikėjęs, bet matome, kad jau daugėja britų, siekiančių Airijos pilietybės.
4. Rekordines žemumas „šturmuoja“ svaras sterlingų, kurio kursas JAV dolerio atžvilgiu nusirito iki žemiausio lygio per pastaruosius tris dešimtmečius. Krizė paveiks Jungtinės Karalystės vertybinius popierius, jau paveikė britų įmonių akcijas tarptautinėse rinkose. Didžiųjų tarptautinių kompanijų galimas pasitraukimas iš Londono nėra blogiausia, kas galėtų įvykti. Blogiausias scenarijus būtų finansinė suirutė, kuri neišvengiamai paliestų kiekvieną britų šeimą, čia gyvenančius migrantus, taip pat ir iš Lietuvos.
Didžiųjų tarptautinių kompanijų galimas pasitraukimas iš Londono nėra blogiausia, kas galėtų įvykti.
5. Sutinku su tais politikos apžvalgininkais, kurie šiandien reiškia mintį, kad atsakingos proeuropietiškos politikos šalininkams Didžiojoje Britanijoje reikia pakeisti „plokštelę“. Jeigu jų argumentai neįtikino daugumos britų balsuoti už pasilikimą ES, dabar, krizės akivaizdoje, reikia padaryti daugiau ir rasti naujų argumentų, padėsiančių Britanijai vienu ar kitu atveju likti atsakingos politikos, europietiškumo ir bendradarbiavimo su Europa kelyje. Jungtinės Karalystės rinkėjai šiandien jau gali lengviau atskirti pelus nuo grūdų. Tačiau populistų bėgimą nuo atsakomybės, jų pažadų išsižadėjimą reikia sutriuškinti naujais veiksmais, kurie užtikrintų, kad Didžiosios Britanijos rinkėjai ateityje tinkamai pasvers savo pasirinkimus ir tai leis šaliai toliau siekti pažangos bei piliečių gerovės.
Kaip žinia, pagal ES sutarties nuostatas Jungtinei Karalystei paskelbus apie savo pageidavimą išstoti iš ES, prasideda derybos dėl išstojimo bei dėl naujų santykių su ES sąlygų. Lūkuriavimas ir sprendimų atidėliojimas ne į naudą tiek Jungtinei Karalystei, tiek ES. Akivaizdu, kad prieš akis – sudėtingos procedūros. Sprendimams reikės ne tik Europos Parlamento, bet ir ES narių nacionalinių parlamentų pritarimo.
Po „Brexit“ referendumo kilę iššūkiai reiškia, kad būtina reformuoti ir pačią Europos Sąjungą. Reikia pasiekti, kad ji būtų ne biurokratijos, o lanksčių, greitų ir valstybėms naudingų sprendimų simboliu. Tik tai leistų pateisinti europiečių lūkesčius, ypač artėjant rinkimams kitose didžiosiose ES valstybėse.
Atmesti galimybės, kad Jungtinė Karalystė ras būdų persvarstyti referendumo nulemtą pasirinkimą dėl ateities ES, šiandien tikriausiai nereikėtų. Nėra nieko neįmanomo.
Vis dėlto jeigu bus įgyvendintas „skyrybų“ scenarijus, būtų geriausia, kad jis netaptų nepakeliamai ištęstas. Tam, kas trenkė namų durimis, kokių nors išimčių ar lengvatų nėra ir negali būti. Kaip sakoma, ES negali leisti išeinantiems nusirinkti vyšnaičių nuo buvusio šventinio torto.
Nežinia ir delsimas mums, mūsų pilietinei visuomenei kainuoja. Ir ta kaina auga kasdien – ar neapykantos, smurto aktų pavidalu, ar mažėjančia gyvenimo gerove. Taigi Europai ir Jungtinei Karalystei kuo greičiau reikia aiškių, tvirtų sprendimų, nevengiant ir nesipurtant atsakomybės. Tik tai leis išsikapstyti iš populistų iškastos duobės.
