Įkalinti Klevų rinkimų apylinkėje
Praėjusį sekmadienį teko stebėti pakartotinius Trakų savivaldybės tarybos rinkimus. Išskirtiniu aktyvumu šie rinkimai tikrai nepasižymėjo. Tačiau įdomiausia rinkimų dalis prasidėjo, kai stebėtojai, dirbantys visuomeniniais pagrindais, privalėjo laukti, kol bus suskaičiuoti paskutiniai balsai ir atspausdintas protokolas, ant kurio būtina pasirašyti.
Dėl šios priežastie, 6 valandas buvau priverstas laukti, kol bus suskaičiuoti balsai, nors jau po 3 valandų pamačiau, kad dirbama skaidriai ir dėl rinkimų skaidrumo nekilo abejonių. Į Vilnių grįžau apie 3 valandą nakties ir puikiai pabaigiau švęsti savo 28 gimtadienį.
Informacinės technologijos pamiršo rinkimus
Rinkimus stebėjo įvairių partijų atstovai. Tiek stebėtojai, tiek komisija buvo geranoriškai nusiteikus. Jaunimas sutiko, kad dabartinė sistema neefektyvi nei darbo laiko, nei priemonių prasme.
Rinkimus stebėjome su informacinių technologijų studentu. Man informacinių technologijų sritis taip pat nėra svetima, nuo mažens mokiausi programuoti, kompiuterį naudojau ne tik žaidimams, bet ir pats jį taisydavau bei administravau vietinį tinklą.
Iš karto supratome, kad esame įstrigę XX a., kur kompiuteriai buvo dar tik pradėti naudoti. Šiuo metu išnaudojama tik labai menka dalis informacinių technologijų galimybių.
Kiekvienuose rinkimuose rezultatų laukiame iki ryto. Tai kainuoja labai daug – tiek nervų, tiek pinigų, tiek sveikatos.
Kiekvieniems rinkimams aukojama 70 medžių
Man kaip žmogui ir politikui, kuriam rūpi gamta, buvo gaila žiūrėti kai buvo naikinami nepanaudoti biuleteniai. Nesunku paskaičiuoti, kad biuleteniams, kvietimams, vokams ir kitoms procedūroms sunaudojami milžiniški kiekiai popieriaus.
Nekalbant apie skrajutes, plakatus ir kitą agitacinę medžiagą, kiekvieniems rinkimams reikia mažiausiai 6 milijonų standartinių A4 formato lapų. O šiems lapams pagaminti reikalinga mažiausiai 70 medžių.
Elektroninis balsavimas padidintų aktyvumą, efektyvumą, leistų sutaupyti ir padidintų skaidrumą
Kiekvienuose rinkimuose rezultatų laukiame iki ryto. Tai kainuoja labai daug – tiek nervų, tiek pinigų, tiek sveikatos. Gyvendami XXI a. galime dirbti gulėdami paplūdimyje, sportuodami, iš savo namų, sodybos ar kitos vietos, tą mums jau dabar suteikia informacinės technologijos.
Tačiau norint balsuoti turi ne tik norėti, bet ir stipriai pasistengti. Reikia arba gaišti laiką vykstant į savivaldybę, balsuojant iš anksto arba vykti ieškoti artimiausios rinkimų apylinkės savo mieste, nors tą su šiandieninėmis technologijomis galima būtų padaryti iš bet kurios vietos paspaudžiant vieną mygtuko paspaudimą.
Tie, kas kalba apie slapto balsavimo principą, tikriausiai nieko nesupranta apie informacines technologijas, nes galima sukurti tokį algoritmą, kuris atskirs išreikštą valią nuo žmogaus ir jo būtų neįmanoma susieti. Šis būdas įneštų daugiau skaidrumo, nei tradicinis, kai seniūnijos darbuotojas, kuris atveža malkų ir pan., stebi, kaip į permatomą urną metamas būtinai nesulenktas balsavimo lapas. Ši informacinė sistema atsipirktų per dvejus rinkimus.
Kur dar gali pasitarnauti informacinės technologijos?
Informacines technologijas galima naudoti ne tik elektroniniame balsavime. Jos gali būti naudojamos ir pagerinti balsavimą vietoje. Žmogus ateidamas į rinkimus galėtų balsuoti naudodamasis kompiuterine įranga ir tą realizuoti būtų paprasta.
Balsavimas taptų daug greitesnis, sumažintų komisijos narių skaičius, pagreitėtų balsų skaičiavimas bei sumažintų klaidų tikimybę. Šis balsavimo būdas padėtų išvengti „karuselės principo“, su kuriuo bandoma kovoti ilgą laiką, bet vis nesėkmingai.
Su stebėtojais ir komisijos nariais aptarėme ir tai, kad didelė problema yra tai, kad dalis rinkėjų apskritai nesupranta, už ką balsuoja.
Rinkimuose yra ir daugiau trūkumų
Turėdami laiko su stebėtojais ir komisijos nariais aptarėme ir tai, kad didelė problema yra tai, kad dalis rinkėjų apskritai nesupranta, už ką balsuoja.
Lietuvą drebina skandalai apie tai, kad perkami balsai iš asocialių asmenų, kalbama apie tai, kad už psichiškai nesveikus žmones balsuoja tų gydymo įstaigų vadovai ir pan.
Kalbėjome apie tai, kad galbūt neblaiviam asmeniui neturėtų būti galima balsuoti, taip pat psichiškai nesveikas asmuo, siekiant išvengti piktnaudžiavimo, neturėtų teisės balsuoti.
Aš siūlyčiau pasinaudoti tarpukario Lietuvos praktika ir prieš rinkimus kelias dienas uždrausti prekiauti alkoholiu, taip žmonės ne tik prablaivėtų prieš rinkimus, bet ir žinotų, kad tai yra rinkimų diena ir nereikėtų nešioti biuletenių ir viešinti, kada bus rinkimai.
Kalbant apie biuletenius, tai jų irgi galima būtų atsisakyti, jeigu ant kiekvienos politinės reklamos būtų privaloma parašyti, kada bus rinkimai, juk politinė reklama rengiama ir viešinama naudojant biudžeto lėšas.
Bijome patys savęs
Kaip matome jau dabar turime daug problemų rinkimų sistemoje ir aišku, kad elektroninis balsavimas jų visų neišspręs. Naujovė padėtų taupyti valstybės lėšas ir balsavimą padarytų patogesnį žmonėms.
Padidėtų balsavimo aktyvumas, lietuvis pagaliau ir demokratijos srityje įžengtų į XXI a. Tačiau kodėl gi delsiama priimti šį sprendimą? Politikoje esantys seneliai bijo konkurencijos iš jaunimo, jie geriau leis gerti alkoholį nuo 18 metų, nei leis balotiruotis į Seimą arba savivaldybės tarybą, nors logika ta pati, kodėl asmuo turėdamas visas teises negali tapti Seimo nariu?
Elektroninio balsavimo bijoma, nes jaunuoliai gali neišrinkti dabartinių Seimo narių. Todėl vienintelis argumentas prieš elektroninį balsavimą yra paprasčiausia baimė, baimė savo piliečių.
Arminas Mockevičius yra LVŽS Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotojas
