Nekilnojamojo turto vystytojai svarsto, jog apsunkintos galimybės gauti banko paskolą paskatins didesnę dalį visuomenės rinktis būsto nuomą, girdimi ir raginimai skubiai įsigyti būstą iki lapkričio mėnesio.
Vis dėlto teisingai elgėsi tie, kurie nepasidavė tokiems raginimams ir neskubėjo pasiimti būsto paskolos prieš įsigaliojant griežtesnėms nuostatoms.
Tiesa yra ta, kad pagrindo nerimauti dėl naujų taisyklių turi maždaug 1 proc. besiskolinančiųjų: žmonės, kurių galimybės yra ribotos, kuriems ir taip patariama itin atsakingai įvertinti galimas skolinimosi pasekmes. Visiems likusiems svarbiausia, norint sutaupyti ir pasirinkti jų gyvenimo neapsunkinsiančią būsto paskolą, išlieka būtinybė atsakingai įvertinti visus tokios paskolos aspektus.
Lietuvos bankui patvirtinus atnaujintas Atsakingojo skolinimosi nuostatas, galiu drąsiai teigti, kad žingsniai, kuriuos turėtų atlikti besiskolinantis asmuo, kad būtų finansiškai saugus ir užtikrintai galėtų dengti kreditą, išlieka tie patys.
Teisingai elgėsi tie, kurie nepasidavė tokiems raginimams ir neskubėjo pasiimti būsto paskolos prieš įsigaliojant griežtesnėms nuostatoms.
Pirma, besiskolinantysis turėtų suprasti arba išsiaiškinti (skaityti, eiti į mokymus, konsultuotis) būsto paskolos sudedamąsias dalis, terminus ir objektyviai priimti sprendimą, kokio dydžio paskolos, kokiam terminui ir kokiomis sąlygomis jam reikia.
Įdomu tai, kad būsto kreditas yra finansinis įrankis, kur daugelį kintamųjų gali pasirinkti vartotojas, todėl aplaidžiai pasirinkta paskola gali išbrangti tūkstančiais eurų. Nereikėtų išsigąsti nuo lapkričio 1-osios trumpinamo maksimalaus paskolos termino iki 30 metų, nes dažniausiai adekvačią paskolą pasirinkusiam vartotojui šis terminas yra pakankamai ilgas, leidžiantis pasiskolinti pakankamą sumą būstui.
Antra, potencialus paskolos gavėjas turėtų įsivertinti savo galimybes mokėti vidutines kredito įmokas. Būtent vidutines, nes jau kurį laiką pastebima, kad dabartinių būsto kreditų palūkanos yra kur kas mažesnės nei bus ilguoju laikotarpiu.
Švietimo šia tema visuomenėje trūko. Atnaujintos skolinimo nuostatos užpildys šią spragą: pagal jas įmokos dydis su 5 proc. palūkanų turi neviršyti 50 proc. asmens ar namų ūkio pajamų.
Galiausiai, šeima ar asmuo turėtų pasitreniruoti atsidėti šią sumą (įmoką su vidutinėmis palūkanomis) kiekvieną mėnesį bent pusmetį, prieš skolinantis, ir pastebėti, kaip jaučiasi patirdami tokias išlaidas. Kodėl? Nes taip jaustis, greičiausiai, reikės keliasdešimt metų.
Arnas Markevičius yra finansų konsultacijų įmonės „M Capital“ direktorius, finansų ir pardavimų specialistas, lektorius
