Akcijos pinga arba brangsta, kaip ir NT
Faktas, kad pandemija sumažino vertybinių popierių kainas, daugeliui kelia nerimą. Tačiau nedaug kas supranta, kad tai taip pat ir neeilinė galimybė investuoti į atpigusias akcijas ir investicinius fondus, kas ateityje leis dar labiau padidinti savo santaupas.
Ekspertai sako vienareikšmiškai – šiuo metu palanku pirkti akcijas ir kitus vertybinius popierius, nes jų kaina kritusi: už tą pačią kaupimui skiriamą sumą galima įsigyti daugiau vienetų nei anksčiau. Tai tas pats, kaip nusipirkti butą, kai kainos sumažėjusios.
Juk visiems suprantama, kad nekilnojamąjį turtą palankiausia įsigyti tuo metu, kai kainos rinkoje yra mažesnės, o ne tuomet, kai butai brangiausi. Akcijų ar investicinių fondų kainos svyruoja dar smarkiau nei nekilnojamojo turto. Kadangi tai nėra materialiai apčiuopiamas turtas, todėl sunkiau suprantamas, tačiau ekonomikos dėsniai visur veikia vienodai. Todėl jei mokate pensijų fondų ar gyvybės draudimo įmokas – galite džiaugtis, jau kurį laiką perkate pigesnius fondų vienetus ir už tą pačią sumą jų įsigyjate daugiau.
Reguliarumas – pigesnės braškės
Antra svarbi taisyklė, kaip rinkose uždirbti didžiausią grąžą ir sukaupti didžiausią galimą pensiją – tai periodinis investavimas. Tai viena efektyviausių investavimo strategijų, kurią naudoja ir profesionalūs investuotojai.
Periodinis investavimas reiškia, kad reguliariai – kas mėnesį, kas savaitę ar kas dieną – įsigyjate akcijų ar investicinių fondų vienetų. Kadangi kainos rinkose nuolat svyruoja, vadinasi, investicinių vienetų įsigyjate ir kai kainos kyla, ir kai krenta, o vidutiniškai gaunate palankiausią kainą.
Tai tas pats, kaip pirkti braškes parduotuvėje – žiemą jos bus brangios, o vasarą – pigios. Jei pirksite braškių kas mėnesį, vidutiniškai kaina bus palankesnė nei perkant braškes tik žiemą. Akcijų rinkose kainos svyruoja nuolat, todėl sunku nuspėti, kada kaina didės ar mažės. Tačiau šiuo metu akivaizdu, kad akcijų rinkose – braškių vasara, kai akcijų kainos yra palankios pirkėjams.
Įmokas į pensijų fondus bei gyvybės draudimą dažniausiai mokame kas mėnesį, o lėšos iškart investuojamos – vadinasi, tai periodinis investavimas, kuriam šiuo metu – itin palankus metas.
Jei galite – sutaupykite daugiau
Įvertinkite galimybę taupymui skirti didesnę dalį savo pajamų. Galbūt šiuo metu atsisakėte didesnių pirkinių ar būdami namie išleidžiate mažiau? Skirkite šias lėšas taupymui, nes tam dabar palankus metas.
Rekomenduojama ilgalaikiam taupymui skirti ne mažiau nei 10 proc. savo pajamų. Jei galite sau tai leisti, net jei pajamos sumažėjo, geriau sumažinkite išlaidas, bet nemažinkite kaupimui skiriamos sumos, nes, tikėtina, tuo pasidžiaugsite ateityje.
Eurostato duomenimis, 2018 m. mažiausia pinigų suma reikalinga įprastiems poreikiams patenkinti vienam asmeniui per mėnesį – 414 eurų. Šiais metais atsižvelgiant į kainų infliaciją, kuri 2019 metų gruodį Lietuvoje sudarė 2,2 proc., ši suma bus šiek tiek padidėjusi. Tad rekomenduojame peržiūrėti visus šeimos įsipareigojimus, atidėti pinigų sumą, kuri reikalinga pragyvenimui, ir įsivertinti, kiek pinigų galite skirti taupymui.
Sumažėjo pajamos – neskubėkite nutraukti
Jei jūsų ekonominė situacija pasikeitė, sumažėjo pajamos, blogiausias sprendimas būtų nutraukti gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartis. Geriau pasitarkite su savo gyvybės draudimo ar pensijų fondo konsultantu ir sumažinkite savo mėnesinę įmoką ar sustabdykite įmokas kuriam laikui.
Lietuvos bankas taip pat rekomenduoja nenutraukti periodinio investavimo šiuo metu, nes dabar palankiausias metas akcijas pirkti, o ne parduoti. Juk niekas nenori parduoti buto, kai kainos kritusios?
Jei sutartį nutrauksite ir įsigytus investicinius vienetus parduosite šiuo metu, kai rinkose kainos kritusios, gali būti, kad turėsite susitaikyti su nuostoliu – vienetus parduosite pigiau nei pirkote. Šiuo metu geriausia būtų palaukti, kol kainos rinkose vėl pakils.
Sunkioje situacijoje jauskitės saugiau
Pasirūpinkite savo stresu ir nerimu. Gyventojų apklausos rodo, kad šiuo metu visi išgyvename daugiau streso ir nerimo dėl pandemijos, ekonominės krizės. O visi žinome, kad stresinėse situacijose priimame ne tokius logiškus sprendimus bei rizikuojame susirgti. JAV mokslininkai teigia, kad 80 proc. visų ligų yra susijusios su streso poveikiu, tarp jų – širdies ir kraujagyslių, diabeto, išsėtinės sklerozės ar net vėžio.
Tad daugiau sportuokime, aktyviai leiskime laiką gamtoje, o finansinius sprendimus priimkime pasitarę su konsultantu. Jei šiuo metu elgsitės racionaliai ir apgalvotai – ateityje tuo džiaugsitės ir galėsite save apdovanoti sotesne senatve.
Artūras Bakšinskas yra Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija.
