Kaip kitaip, jei ne važiavimu per rinką buldozeriu, gali pavadinti radikalius pokyčius gyvybės draudimo rinkai ir visiems gyventojams žadantį įstatymo projektą, kurio įsigaliojimas numatytas jau po mėnesio? Seime įregistruoto Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projekto įsigaliojimas numatytas jau 2017 m. sausio 1 dieną – užuot diskutavus su ekspertais ir rinkos dalyviais, kartu ieškant sprendimų sistemos tobulinimui, vėl imamasi neapgalvotų sprendimų, kurie gali turėti nepataisomų ir labai liūdnų pasekmių.
Tuo labiau kad įregistruotas įstatymo pakeitimo projektas grindžiamas 2-4 metų senumo Lietuvos banko tyrimų išvadomis, kurios skirtos iš esmės tik investicinio gyvybės draudimo tobulinimui ir kuriose lengvatų klausimą Lietuvos bankas siūlė tik peržiūrėti. Apskritai susidaro įspūdis, kad šis pakeitimas tiesiog ištrauktas iš bendro numatomos Vyriausybės programos konteksto.
Nepaisant to, paskirtasis premjeras dar ir dabar tvirtina, kad mokesčių sistema bus keičiama sistemingai, o keičiant mokesčių įstatymus jų įsigaliojimui bus nustatytas bent 6 mėn. terminas.
Naujasis įstatymas labiausiai pradžiugintų prekybos centrus
Dėl naujosios valdžios ketinimų jau po mėnesio panaikinti skatinimą taupyti ateičiai susigrąžinant dalį GPM įmokų turėtų sunerimti apie 400 tūkstančių lietuvių.
Jei dabar atimsime iš gyventojų galimybę taupyti ateičiai susigrąžinant dalį GPM įmokų, labiausiai pradžiuginsime ne ką kitą, o prekybos centrus – nes tas lėšas žmonės paprasčiausiai pravalgys.
Tiek gyventojų šiuo metu turi galiojančias gyvybės draudimo sutartis ir naujasis įstatymas juos vienaip ar kitaip palies. Daugiausia tai jaunos šeimos, turinčios finansinių įsipareigojimų, vaikų ateičiai, studijoms bei gyvenimui senatvei kaupiantys gyventojai – tai šiandien yra pagrindiniai gyvybės draudimo klientai.
Nors šio skatinimo siūloma atsisakyti tik į ateitį sudarytoms gyvybės draudimo sutartims, priėmus naująjį įstatymą gyvybės draudimo sutartis, sudarytas iki 2016 m. gruodžio 31 d., būtų galima pratęsti tik netenkant gyventojų pajamų mokesčio lengvatos.
Tokį įstatymą tikrai sunku būtų laikyti demokratišku, nes daugybės žmonių lūkesčiai yra paprasčiausiai paminami. Na ir kas, kad drausdami save ir savo vaikus jūs planavote kitaip ir turėjote kitokių lūkesčių – mums tai visai nesvarbu. Labai gaila, bet būtent tokią žinutę tiems 400 tūkstančių lietuvių, kurie pasirinko gyvybės draudimą savo finansinės ateities užtikrinimui, dabar siunčia naujoji valdžia.
Matant šias pataisas taip pat kyla nuostaba, kodėl norima diskriminuoti žmones, kurie tik nuo 2017 m. turės galimybę įsigyti gyvybės draudimą ir kartu kaupti senatvei. Valstybė visus savo gyventojus turėtų vertinti ir skatinti vienodai, o ne pasirinkdama tik tuos, kurie spėjo įšokti į nuvažiuojantį traukinį.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte remiamasi Lietuvos banko išvada, esą lengvata neskatina gyventojų kaupti iki senatvės, tačiau šiuo įstatymo projektu kaip tik užkertamas kelias kaupti senatvei, nes naikinama galimybė pratęsti sutartis su lengvata, o juk pensinis amžius yra nuolat ilginimas.
Jau dabar kalbame, kad lietuviai gyvena dėl pilvo. Ir taip sakydami nė kiek neperdedame – tokia yra mūsų realybė. Statistikos departamento duomenimis, net pusę visų savo pajamų lietuviai išleidžia maistui ir paskirsto įvairiems būsto mokesčiams bei transportui. Šis rodiklis gerai iliustruoja, kokie Europos bėdžiai vis dar tebesame.
Jei dabar atimsime iš gyventojų galimybę taupyti ateičiai susigrąžinant dalį GPM įmokų, labiausiai pradžiuginsime ne ką kitą, o prekybos centrus – nes tas lėšas žmonės paprasčiausiai pravalgys. Bet ar tikrai mes to norime? Jau ir taip matome, kad Lietuva savo finansinės gerovės užtikrinimu smarkiai atsilieka nuo išsivysčiusių ir gilias taupymo tradicijas turinčių Europos valstybių. Pavyzdžiui, statistinis suomis už lietuvį uždirba keturis kartus daugiau, o gyvybės draudimui – ilgalaikiam taupymui bei savo apsaugai nuo gyvenimo negandų – suomiai lėšų skiria net 45 kartus daugiau.
Turime ne naikinti sistemą, o galvoti, kaip padėti žmonėms
Mes puikiai žinome, kad ateityje mūsų laukia tikra demografinė katastrofa, todėl taupyti ir atsakingai ruoštis šiems iššūkiams, kad nereikėtų senatvėje tenkintis tik sudžiūvusia duonos rieke, yra būtina ir reikia tą daryti jau dabar – likus 20, 30 ar 40 metų iki pensijos.
Visi ekspertai vienu balsu perspėja, kad nė viena net ir pati turtingiausia Europos valstybė nėra pajėgi savo gyventojams užtikrinti deramas pajamas pensiniame amžiuje – oria senatve galime pasirūpinti tik patys, papildomai skirdami tam dalį savo pajamų.
Gyvybės draudimas yra būtent ta priemonė, kuri padeda žmonėms kaupti savo pensijai bei vaikų ateičiai – studijoms ar savarankiško gyvenimo pradžiai, todėl jis neturėtų būti išskiriamas iš kitų tokios pat paskirties ilgalaikio taupymo produktų. Be to, ir teisiškai gyvybės draudimas yra įtvirtintas kaip III pakopos pensijų kaupimo produktas, o III pakopos pensijų fondams lengvata paliekama galioti.
Vien pernai Lietuvos gyventojams išmokėta 97 mln. gyvybės draudimo išmokų – jei gyventojai šių lėšų negautų, jų lūkesčiai neišvengiamai kryptų į valstybės socialinę sistemą. Gyventojų pajamų mokesčių lengvata jungia tiek paties žmogaus, tiek valstybės pastangas pasirūpinti savo finansine ateitimi – tai labiausiai tinkamas instrumentas valstybei skatinti gyventojus rūpintis savo finansine gerove bei socialiniais poreikiais, kad ši našta netektų vien tik valstybei.
Taikant mažesnius mokesčius ar leidžiant dalį jų susigrąžinti, savo gyventojus taupyti ateičiai skatina ne tik Lietuva, bet ir gerokai turtingesnės valstybės, nes visi supranta, kaip tai yra svarbu. Tai yra didžiulė nauda ne tik žmonėms, bet ir visų pirma pačiai valstybei. Įvairiose užsienio šalyse – Belgijoje, Austrijoje, Airijoje, Švedijoje ir net itin aukštu gyvybės draudimo rinkos išsivystymu pasižyminčiame Liuksemburge – gyventojų skatinimas taupyti ateičiai yra vertinamas kaip efektyvi priemonė, leidžianti užtikrinanti finansiškai saugų europiečių gyvenimą.
Tad ir mes, net jei manome, kad dabartinė sistema veikia nepakankamai gerai, galime diskutuoti ir jei reikia, ieškoti sprendimų plėtoti sistemą, o ne paskubomis važiuoti per ją buldozeriu.
Manome, kad toks ir turėtų būti kelias, kuriuo turėtų eiti Lietuva, nes priešingu atveju jau po kelių dešimtmečių į pensiją išėję gyventojai gyvens dar blogiau nei dabartiniai pensininkai, kuriais rūpinasi tik valstybė.
Artūras Bakšinskas yra Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas
