Vėliau gamybai nebereikalinga teritorija nunyko, tačiau šiai miesto daliai galima įkvėpti gyvybę suteikiant visiškai naujas funkcijas – komercijos, laisvalaikio ir gyvenamąją.
Europoje toks judėjimas angliškai vadinamas „from brownfield to greenfield“ („nuo rudų prie žalių laukų“), arba esamų teritorijų pritaikymas šių dienų reikmėms. Tai daro daugybė Europos miestų, ir Vilnius nėra išimtis.
Šiuo metu sostinės centro kaimynystėje, buvusioje „Audėjo“ teritorijoje Markučiuose, prasideda teigiami pokyčiai. Baigti teritorijos detalieji planai ir pradedamos didžiulio komercinio laisvalaikio ir pramogų centro statybos.
Taip pat rengiamas detalus planas greta esančioje „Markučių“ gamyklos teritorijoje, kurioje numatoma gyvenamosios paskirties statyba. Šiaurinėje kvartalo dalyje, greta Vilnelės upės, taip pat vyksta intensyvūs projektavimo darbai pertvarkant esamus gamybinius pastatus.
Markučiai turi galimybę tapti patrauklia miesto dalimi. Pėsčiomis iki senamiesčio nueiti čia trunka vos kelias minutes, teritorija ribojasi su Pavilnių regioniniu parku.
Markučiuose jau parengti techniniai gatvių projektai ir rengiamasi sutvarkyti viešąsias erdves. Visas procesas yra ne metų ar dvejų darbas, užtruks nuo penkerių iki dešimties. Tai priklausys ir nuo to, kaip seksis įsisavinti Europos Sąjungos fondų lėšas, kurias gauti šiek tiek vėluojama. Šiame procese projektų vystytojai kol kas yra priekyje, o valstybinės ir savivaldos institucijos atsilieka.
Europos miestuose konversijos projektai nėra naujiena. Kitose šalyse pavyzdžių gausu. Pavyzdžiui, buvusi Londono dokų teritorija (angliškai „docklands“) paversta į verslo ir prestižinius gyvenamuosius rajonus. Kiti garsūs pavyzdžiai – buvusios Malmės, Hamburgo ir Dublino uostų teritorijos, taip pat buvusi „Tuborg“ alaus gamykla Kopenhagoje.
Vilniuje turime atvejį, kuomet didelė Šiaurės miestelio teritorija buvo sėkmingai pertvarkyta per gana trumpą laiką, nors ir yra aspektų, kuriuos reikėtų tobulinti.
Markučiai turi galimybę tapti patrauklia miesto dalimi. Pėsčiomis iki senamiesčio nueiti čia trunka vos kelias minutes, teritorija ribojasi su Pavilnių regioniniu parku. Šalia teka Vilnelės upė, kurios slėnyje numatoma įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, pastatyti pėsčiųjų tiltus, įrengti poilsines zonas. Kitapus Drujos gatvės atsiras darbo, laisvalaikio praleidimo vietos ir gyvenamieji kvartalai – nuo prestižiškiausių butų iki mažesnių, skirtų jaunoms šeimoms.
Vilnius yra jaunėjantis miestas ir tokių patrauklių teritorijų miesto centre būtinai reikia. Sostinėje intensyviai auga darbo vietų skaičius, o gyventojų grupė iki 35-40 m. pagal statistinius duomenis yra viena daugiausiai uždirbančių mieste, tad į ją reikėtų orientuotis labiausiai. Taigi miestas turėtų būti suinteresuotas tokių vietų kaip Markučiai konversija.
Artimiausią dešimtmetį tai taps viena prestižiškiausių vietų, kurioje ne tik bus sutvarkytas Vilnelės slėnis, bet greta upės taip pat turėtų atsirasti ir sporto kompleksas. Pirminiai pasiūlymai buvo disko metikų centrui, dabar kalbama apie futbolo aikštę. Ateityje tai bus sutvarkytas rajonas, o jo ašimi tapsianti Paplaujos gatvė virs plačiu bulvaru pėstiesiems, dviratininkams ir automobiliams. Bus sutvarkyta gatvių danga, želdiniai, pabrėžtos buvusių kanalų vietos.
Visgi išlieka gana sunkus uždavinys užtikrinti darnią ir harmoningą plėtrą aplinkinėse teritorijose, ypač šiaurinėje kvartalo dalyje. Be to, tikslinga būtų riboti pastatų aukštį išsaugant vizualinį ryšį su vaizdingais Belmonto šlaitais.
Architektas Artūras Blotnys yra buvęs ilgametis vyriausiasis Vilniaus miesto architektas