Tuo tarpu Susisiekimo ministerija įsivėlė į menkaverčius ginčus su savo bičiuliais iš Seimo dėl „Rail Baltica“ vėžės ir per tokias asmenines ambicijas visas svarbus strateginis projektas trypčioja vietoje.
Neaiški situacija ir su magistraliniais keliais. Argi paslaptis, kad beveik kiekvieną savaitę „Via Baltikos“ atkarpoje nuo Lenkijos iki Kauno įvyksta sunkvežimių avarijos ir dažnai su skaudžiomis pasekmėmis, tačiau Susisiekimo ministerija, atrodo, nė nepastebi to, kas kiekvienam bado akis.
Mes iki šiol neturime normalių autostradų, jungiančių mūsų sostinę Vilnių su Ryga, Varšuva ar Minsku. O juk tokie keliai suartina kaimyninių šalių verslą, kultūrą, skatina glaudesnį bedradarbiavimą, stimuliuoja ekonomiką.
Iš valdžios padebesių mes pastoviai girdime apie kažkokius mistinius eurointegracinius procesus, nors realiai nuvykti į bet kurią ES sostinę yra nemaža problema.
Iš valdžios padebesių mes pastoviai girdime apie kažkokius mistinius eurointegracinius procesus, nors realiai nuvykti į bet kurią ES sostinę yra nemaža problema.
Kodėl nėra kelių kilometrų geležinkelio atšakos nuo Kauno oro uosto iki Kauno geležinkelio stoties, kuri leistų greitai iš Kauno ir Vilniaus pasiekti Lietuvos centre esantį patogų tarptautinį oro uostą ir nutraukti bereikalingus ginčus, kurie oro vartai svarbesni?
Ministerijoje jau ne prima kadencija, pasigendama globalaus, strateginio, valstybinio mąstymo. Viskas suvedama į menkaverčių ne pirmo būtinumo tiltukų, žiedukų ir keliukų statymą su keistomis „salelėmis“, padabintomis rausvais stulpeliais vidury kelio.
Mes netgi neturime padoraus greitkelio tarp Šiaulių ir Panevežio ar tarp Šiaulių ir Palangos, kokia, beje, yra tarp Jonavos ir Kauno. Žvyrkelių skaičiumi tikriausiai lenkiame visą Europą kartu paėmus. Mes net turime žvyrkelių miestuose ir tai galime išnaudoti kaip turistinės traukos objektus, nes žvyrkeliai mieste yra tikra egzotika vakariečiams. Bet juk mūsų tai nestebina ar ne?
Toks įspūdis, kad ministerija neturi vizijos, neturi specialistų, nežino, kur galima sutikti mokslininkų ir specialistų, galinčių padėti. Kauno pietinis aplinkkelis būtų tiesiausias kelias nuo Lenkijos iki Vilniaus, bet šis projektas skendi rūkuose ir kažkieno asmeninių interesų kemsynuose.
Vilniaus aplinkkelis tik dabar pradeda plėtrą, tačiau niekas net nekalba, kad tarp Kauno ir Vilniaus jau seniai galėjo būti apšviestas šešių eismo juostų greitkelis. Vidaus vandens transportas primena paskendusią Atlantidą – visi prisimena, kad buvo, bet niekas nežino, kur dabar ją rasti. Galima būtų įronizuoti, kad vyriausybė su tokiu premjeru nespėja valdyti visų darbo grupių ir, kad premjeras eilinį kartą pakeis nuomonę ir kaip visada bus teisus, nieko nepasakęs ir nieko nepadaręs.
Tačiau vis dėlto, norisi tikėti, kad blaivus protas, profesionalumas, kompetencija ir valstybinis požiūris nugalės blaškymasį ir grupuočių interesus. Truputį keista, kad buvusi vyriausybė lyg ir nepastebi tokių strateginių vyriausybės spragų, bet galvoju, kad tai tik politiniai žaidimai ir čia išsakyti klausimai anksčiau ar vėliau suras pritarimo balsų ir tarp opozicijos ir pozicijos politikų. Juk tai mums patiems gyvybiškai svarbu, antraip ir toliau pėdinsime į Europą bekele.
Artūras Orlauskas yra Kauno miesto savivaldybės tarybos narys
