Bepiločius orlaivius dažnai galime pastebėti virš galvų įvairių švenčių ar renginių metu, kai fotografijos entuziastai dronų pagalba bando įamžinti renginio detales iš viršaus. Tokios skraidyklės yra labai patogios, nes į nemažą aukštį jos gali pakilti su pritaisyta kamera ir perduoti nufotografuotus vaizdus drono savininkui.
Tokios iš aukštai darytos nuotraukos dažnai užgniaužia kvapą ir suteikia daug malonių įspūdžių, praturtina tradicinę fotografiją.
Dronai taip pat puikūs pagalbininkai išradingiems rinkodaros specialistams, kurie skraidančius dronus išnaudoja kaip mobilų reklamos plotą, populiarindami įmonių produkciją. Tokiais reklaminiais dronais galima pasiekti didelę auditoriją renginių, švenčių ar susibūrimų metu. Yra tekę girdėti, kad reklaminiais dronais skraidoma aplink stiklinius verslo biurų pastatus, siekiant per langą žmonėms parodyti kokią prekę reklamuoja dronas.
Dronai pastebimi gyvenamųjų rajonų padangėse, virš individualių namų. Čia dronas gali būti pasitelktas kaip žvalgybos priemonė galimo vagystės objekto apžiūrai.
Dronai naudojami ir viešajam saugumui užtikrinti, tačiau vis labiau keliama problema dėl žmogaus privatumo pažeidimų. Dronų naudojimo tikslai gali būti ir ne tokie teigiami. Lietuvoje jau buvo ne vienas atvejis, kai dronai pastebimi gyvenamųjų rajonų padangėse, virš individualių namų. Čia dronas gali būti pasitelktas kaip žvalgybos priemonė galimo vagystės objekto apžiūrai. Po tokios žvalgybos išsirinkti namą plėšimui yra daug lengviau. Tokia pasiruošimo nusikaltimams forma gali būti naudojama prie visų objektų teritorijai žvalgyti, vėliau pasiruošus vykdyti nusikaltimus.
Taip pat dronas gali būti pasitelkiamas tam tikros informacijos rinkimui, žmonių, transporto priemonių sekimui ir daugelyje kitų nusikalstamų veikų.
Dronai jau yra sukėlę ne vieną incidentą, kurių metu vienaip ar kitaip buvo padaryta žala. Yra žinomas atvejis, kaip miško gesinimo operaciją pertraukė skraidantis dronas, dėl kurio savo darbą turėjo stabdyti ugnį gesinantis sraigtasparnis, dėl grėsmės susidurti su neaišku kieno valdomu dronu. Visi gerai pamena atvejį, kai mėgėjo valdomas dronas nukrito JAV Baltųjų rūmų kieme, taip sukeldamas sumaištį tarp apsaugininkų.
Žinomi ir keli galimo šnipinėjimo atvejai. Didžiojoje Britanijoje neatpažintas dronas buvo pastebėtas virš gamyklos, kurioje statomi laivai Karališkajam laivynui. Prancūzijoje keli dronai buvo pastebėti skraidantys virš atominės elektrinės teritorijos.
Priemonių imasi ir kariuomenės, ir verslai
Dronai taip pat kelia grėsmes civilinei aviacijai. Koncernas MBDA, kuriam priklauso orlaivius AirBus gaminanti įmonė, jau išbandė lazerines technologijas, kuriomis bandymu metu buvo numušami dronai. Prancūzija taip pat svarsto pasirašyti kontraktą su kariuomene, kad ši kurtų technologijas, leidžiančias aptikti ir neutralizuoti dronus.
Sparčiai augant susidomėjimui antidronų sistemomis, jau kuriami prototipai ir technologijos, leisiančios kovoti su nepageidaujamais dronais, juos aptikti radaruose ir neutralizuoti. Pasak „The Wall street Journal“, anitdronų sistemos nėra pigios, valstybėms jos gali atsieiti daugiau nei 1 mln. JAV dolerių. Tačiau tokiomis sistemomis jau domisi JAV, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Azija.
Su dronų naudojimu susijusių problemų turi visos šalys, nes reglamentavimas nėra iki galo sutvarkytas ir tai reikalauja nemenkų teisinių diskusijų, tad teisinis reglamentavimas nepažeistų privatumo, valstybės ir žmonių interesų, tačiau ir nekliudytų sėkmingai komercinei veiklai.
Lietuvoje bepiločių orlaivių teisinis reglamentavimas dar kol kas žengia pirmuosius žingsnius.
Lietuvoje bepiločių orlaivių teisinis reglamentavimas dar kol kas žengia pirmuosius žingsnius. Civilinės aviacijos administracija 2014 metais parengė „Bepiločių orlaivių naudojimo taisykles“, kuriomis iš dalies reglamentuojamas dronų naudojimas, tačiau šių taisyklių nėra atidžiai paisoma. Būtina platesnė diskusija.
Turi būti atsižvelgiama į bepiločių naudojimo ypatumus, kai skraidoma virš gyvenamųjų namų, didelių žmonių susibūrimų, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių. Seime jau yra įstatymo projektas, kuris už netinkamą dronų naudojimą numato administracinę atsakomybę.
Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės numato, kad savivaldybės turi teisę nusistatyti ribas, kuriose dronai skraidyti negalėtų, tačiau tai kol kas vyksta itin vangiai.
Svarbu apibrėžti ir bepiločių orlaivių valdytojų atsakomybę, jei dronas naudojamas ne pagal paskirtį, o galimai nusikalstamais tikslais, pažeidžiant nustatytas taisykles. Taip pat reikia spręsti ir privatumo pažeidimo klausimą ir atsakomybę už tai. Lieka neatsakyta klausimų, kuriuos turime spręsti dabar, kai dronų naudojimas įgauna pagreitį.
Artūras Paulauskas yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas,Seimo Darbo partijos frakcijos narys
