O labiausiai stebina tai, kad nepaliesta esminė Lietuvos problema – neatsakyta į klausimą, ar mes pasiryžę keisti dabartinę viešojo sektoriaus būklę? Ir čia yra dvi pusės: pirmiausia – medikų, mokytojų, policininkų, gaisrininkų ir kitų viešojo sektoriaus profesijų atlyginimų dydis. Antra – ar žmonės sutinka papildomai iš savo kišenės mokėti už viešojo sektoriaus teikiamas paslaugas taip mažindami vos didėjančias pajamas?
Taigi Vyriausybės pristatytą mokesčių reformą vadinčiau trumpalaikiu kai kurių socialinių grupių pamaloninimu, o ilgalaikio atlyginimų, pensijų augimo ir tvirtų socialinio žmogaus saugumo pamatų čia nė su žiburiu nerasi.
Pensijų reformoje įžvelgiu tik vieną gerą dalyką – pereinant nuo senos prie naujos pensijų kaupimo sistemos, „Sodroje“ atsirastų daugiau pinigų ir iš tiesų padidėtų mažiausias pensijų gaunančiųjų pajamos. Sutinku, kad šiai socialinei žmonių grupei reikia didinti pajamas, tačiau ar naujoji pakoreguota pensijų kaupimo sistema (4 proc. nuo darbo užmokesčio ir 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) iš valstybės biudžeto) patenkins visų žmonių lūkesčius ir poreikius? Būtina pabrėžti faktą, kad ši schema – tai pinigų perdėjimas iš vienos kišenės į kitą, nesprendžiant esminių socialinio draudimo senatvėje problemų.
Kitas klausimas – ar kiekvienas žmogus norės tapti šios pensijų kaupimo schemos dalimi, t. y., ar sutiks prisidėti 4 proc. nuo vidutinio atlyginimo prie pensijų kaupimo sistemos? Negana to, kalbama dar ir apie „Sodros“ mokesčių mažinimą. Jeigu šis mokestis mažėja, kaip ateityje pensijos gali didėti? Vienas veiksmas prieštarauja kitam. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad ši pensijų reforma – tik švelnūs skaistalai, skirti pasigražinimui prieš rinkimus. Galbūt tai teisingas valdančiųjų žingsnis, nes prieš rinkimus žmonės bus gavę šiek tiek didesnes pensijas, o politikai galės rėžti kalbas, kaip jie pagerino žmonių gyvenimą.
Mano nuomone, atlyginimų didinimas jungiant darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius (socialinio draudimo įmokų ir gyventojų pajamų mokesčių sujungimas) – tai paviršutiniška mokesčių sistemos apdaila, kuri tik vizualiai padidins žmonių atlyginimus, tačiau realybėje jie nekils. Kodėl? Nes ką iki šiol darbdavys sumoka „Sodrai“, žmogus sumokės pats ir vis dar lieka klausimas, ar jis gaus adekvačias viešojo sektoriaus teikiamas paslaugas ir pensiją. Gali nutikti netgi taip, kad įvykdžius šią reformą, kai kurie asmenys, atidavę mokesčius „Sodrai“, galų gale gaus mažesnius atlyginimus. Taigi kur čia nauda dirbančiam žmogui?
Kiekvienas Vyriausybės veiksmas turi kelti pasitikėjimą, tačiau pasiūlyta mokesčių reforma kol kas sulaukė daugiau ekspertų, politikų ir žmonių kritikos negu palaikymo. Keisčiausia, kad reformą kritikuoja netgi kai kurie valdančiosios frakcijos nariai. Tai matant, natūraliai kyla klausimas, ar pirmiausia tokios reformos neturėtų būti suderintos valdančiosios koalicijos viduje?
Dar labiau stebina finansų ministro Viliaus Šapokos požiūris – kad žmonės, gaudami didesnius atlyginimus, galės patys susimokėti už sveikatos priežiūros, saugumo ir švietimo paslaugas, kai civilizuotose demokratinėse pasaulio šalyse šiais klausimais pasirūpina valstybė. Akivaizdu, kad kol kas gyvename principu, kai policija sako – saugokite savo turtą, apsidrauskite, nes pagauti vagis sudėtinga. Tačiau kyla natūralus klausimas – tai kam mes mokame mokesčius? Tam, kad neturėtume saugumo garantijos? Tokiu atveju kiekvienas turėtume samdyti asmens sargybinį ir savimi rūpintis individualiai – be valstybės pagalbos.
Vyriausybės pristatytą mokesčių reformą vadinčiau trumpalaikiu kai kurių socialinių grupių pamaloninimu, o ilgalaikio atlyginimų, pensijų augimo ir tvirtų socialinio žmogaus saugumo pamatų čia nė su žiburiu nerasi.
Pritariu Raimondo Kuodžio minčiai – jeigu taip ir toliau vertinsime viešojo sektoriaus teikiamas paslaugas, tai ateityje operacijas darytis važiuosime į Lenkiją, o mūsų gydytojai išvažiuos, už tokius atlyginimus čia nedirbs ir tada už sveikatos priežiūrą mokėsime dar kartą papildomai iš savo atlyginimų.
Taigi pirmiausia reikėtų susitarti su visuomene, ar mes iš tikrųjų norime, kad viešosios paslaugos būtų aukštos kokybės ir žmogui už jas nereiktų mokėti. Kai bus apsispręsta, ar iš tiesų reikalingos profesionalios viešojo sektoriaus paslaugos, tada bus galima ieškoti būdo, kaip efektyviausiai reikia pripildyti valstybės aruodą pajamomis ir tinkamai jį padalinti, kad gautume norimą rezultatą. Na, o kol mokesčių sistemoje bus bandomi atlikti tokie paviršutiniški remontai, kokius dabar siūlo Vyriausybė, tol Lietuvoje turėsime tas pačias problemas: mažas pensijas, nepatenkintus viešojo sektoriaus darbuotojus ir tik vizualiai padidintus atlyginimus.
Artūras Paulauskas yra visuomeninio politinio judėjimo „Pirmyn, Lietuva“ pirmininkas.
