Stebint tokius procesus negalima būti tikriems, kad neišnirs kažkokių naujų viražų. Stojamųjų fone vykstanti suirutė signalizuoja apie labai rimtas problemas – atsainų aukštų valstybės pareigūnų požiūrį į jaunąją valstybės piliečių kartą, negebėjimą sutelkti visuomenę, tvirto stuburo neturinčią savivaldą.
Nenumaldomai artėjant švietimo reformos sprendimų priėmimo metui, vis daugiau grėsmių, kad tie sprendimai nebus tinkamai pamatuoti, įvertinti ir galiausiai nulems katastrofiškas pasekmes Klaipėdos miestui ir visam Vakarų Lietuvos regionui. Strimgalviais – į nežinomybę.
Planuojamos įgyvendinti reformos kontekste efektyvi švietimo ir mokslo institucijų vadyba išimtinai suvokiama kaip centralizuota. Apie galimas negatyvias tokios vadybos pasekmes regionų plėtrai nutylima. Tiksliau – apie tai negalvojama. Nenuostabu, kad kai kurių dalykų matyti nesinori: vaizdas nedžiugina, publika neploja. Stoti akistaton su padarytomis klaidomis, pripažinti neįsigilinus į reikšmingus aspektus, švelniai tariant, yra nesmagu.
Jei būtų ryžto įjungti sveiko proto šviesą ir įvertinti kokybinį pokytį Klaipėdai netekus universitetinio miesto statuso, pamatytume pasmerktą miestą ir pasmerktą regioną. Universitetą praradęs miestas nesugebės atsinaujinti, apsirūpinti ir aprūpinti regiono naujais specialistais. Išlaikyti verslą konkurencingu taps neįmanoma misija.
Apokaliptinių vaizdų piešimas naudos neduoda – būtinas visapusiškas reformos gairių aptarimas su akademine bendruomene, savivaldos institucijomis, verslu. Deja, matome tik padrikus siūlymus ir visiškai išderintas pozicijas: vienokie balsai sklinda iš Seimo, kitokie mus pasiekia iš Prezidentūros, Švietimo ir mokslo ministerijos.
Miesto lygmenyje vėlgi stebime negebėjimą tvirtai atstovauti savo interesams ir nubrėžti tam tikras ribas. Turint omenyje, kad būtent dabar tūkstančiai abiturientų yra apsisprendimo kryžkelėje, daroma milžiniška žala tiek jiems, tiek Klaipėdos universitetui ir visam Klaipėdos miestui.
Uostamiesčio situaciją šalies kontekste būtina aiškiai suvokti. Tai padarius būtų logiška kuo skubiau spausti stabdžius kalbant apie užmojus Klaipėdos universitetą paversti kažkurios kitos institucijos filialu.
Miestas sukuria apie 12 proc. šalies BVP ir beveik 80 proc. Vakarų Lietuvos BVP. Aktyviai generuodama naudą valstybei Klaipėda ir uostamiesčio universitetas nestovi prie valstybės biudžeto su ištiesta ranka.
Daugiausia valstybės lėšų nukeliauja Vilniuje ir Kaune esančioms mokslo įstaigoms. Tuo tarpu valstybės finansuojamų studijų dalis Klaipėdos universiteto biudžete sudaro vos 33 proc. Visa kita universitetas užsidirba iš mokamas studijas pajūryje pasirinkusių studentų bei vykdydamas mokslinius projektus, kurių spektras apima ne vien jūrinius tyrimus ir jūrines specialybes (nors šis aspektas ir linksniuojamas dažniausiai). Biotechnologijų, sveikatinimo industrijos plėtojimas Vakarų Lietuvos regione turi labai dideles perspektyvas. Solidus mūsų mokslininkų įdirbis ir apie 1,5 tūkst. KU Sveikatos mokslo fakulteto studentų sudaro tinkamas sąlygas deramai išnaudoti mūsų turimą potencialą.
Klaipėdos universitetas yra gyvybiškai svarbi regione susiformavusios inovacijų skatinimo ekosistemos dalis, aktyviai sąveikaujanti tiek su verslu, tiek su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku, kurio plačiai išvystytas tarptautinių kontaktų tinklas ir projektinė veikla duoda reikšmingą impulsą klasterizacijos procesams Vakarų Lietuvoje.
Pašalinus vieną elementą pažeidžiama visa struktūra. Vietoje ryžto tobulinti, stiprinti tai, ką turime geriausio, regime beatodairiškus mostus vis tirštėjančioje nežinomybės migloje. Ar dar bus kažkas likę be griuvėsių, kai toji migla išsisklaidys?
Artūras Razbadauskas yra Klaipėdos universiteto profesorius, Sveikatos mokslų fakulteto dekanas.
