Artūras Skardžius: Kaip patarėjas jūrą dalijo

Dar prieš metus, siekdamas pasinaudoti besibaigiančia kadencija, tuometinis energetikos ministras R.Masiulis ypatingos skubos tvarka mėgino prastumti šį įstatymo projektą. Tačiau Seime sulaukė nemažai kritikos.

Kam pažadėta Baltijos jūra?

Daugiausia Seimo narių klausimų ir nepasitenkinimo sulaukė siūloma išimtis, kad be konkurso galima suteikti teisę statyti vėjo elektrines Baltijos jūroje. Gudriai užmaskuota siūloma įstatymo nuostata „Leidimai išduodami konkurso būdu, išskyrus atvejus kai susitarimai dėl šio įstatymo 59 straipsnyje numatytų bendrų projektų su kitomis valstybėmis narėmis nustato kitą tvarką“ turėjo niekam neužkliūti. Tačiau užkliuvo.

Tuomet Linas Balsys piktinosi: „...čia ky­šo UAB „Lie­tu­vos ener­gi­ja” au­sys, tos pa­čios vals­ty­bi­nės kom­pa­ni­jos, ku­rios ma­chi­na­ci­jas šian­dien Sei­mui pri­sta­tė lai­ki­no­ji Sei­mo Ener­ge­ti­kos ty­ri­mo ko­mi­si­ja ir kon­sta­ta­vo di­džiu­les – šim­tus mi­li­jo­nų li­tų iš­švais­ty­tas lė­šas. Pa­na­šu, kad vėl no­ri­ma ši­tai kom­pa­ni­jai duo­ti už­si­dirb­ti mo­kes­čių mo­kė­to­jų są­skai­ta“.

Įstatymo pristatymo metu Seimo narių klausimų prispaustas tuometinis Energetikos ministras Rokas Masiulis neišlaikė ir prisipažino: „Vie­na iš to­kių ša­lių yra Liuk­sem­bur­gas, su ku­ria mes jau pus­an­trų me­tų de­ra­mės ir ar­tė­ja­me prie su­tar­ties“.

Trojos arklys „investuotojams“

Visu grožiu sumanymo esmė atsiskleidė įstatymo 59 straipsnyje, kuriame teigiama: „Į tokius bendrus projektus su kitomis valstybėmis narėmis gali būti įtraukti ir privatūs asmenys“. Kai kurie Seimo nariai replikavo prašydami paskelbti tų privačių asmenų sąrašą, tačiau liko neišgirsti.

Veikimo braižas kažkur matytas... Ar tik ne Kaune įgyvendinant valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektą „Kauno kogeneracinė jėgainė“? Čia UAB „Lie­tu­vos ener­gi­ja” pasinaudodama savo statusu tarsi Trojos arklys kaip savo partnerį atsitempė bendrovę „Fortum Heat Lietuva“. Spauda rašė jog ir šį projektą stumia tas pats Vyriausybėje patarėju dirbantis Tomas Garasimavičius.

Aplinkos apsaugos komitetas tuomet nusprendė projektą atmesti, o Ekonomikos komitetas net nesuspėjo pradėti svarstyti – baigėsi Seimo kadencija.

Energetika – patarėjo rankose?

Tačiau vos tik prasidėjo naujo Seimo pavasario sesija, nepakeičiamasis Vyriausybės patarėjas Tomas Garasimavičius jau Ekonomikos komitete pristatinėjo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą Nr. XIIP-4444. Galimai apeliuodamas į naujų Seimo narių patirties stoką, dėstė: „Nemažai esu prisidėjęs prie rengimo“, „Šio įstatymo tikslas yra inicijuoti tyrimus, atlikti tyrimus. Taip. Tik ty­rimus“. Tai sukėlė visų komiteto narių nuostabą, kodėl Vyriausybė negali be įstatymo atlikti tyrimo tik jai išskirtinės nuosavybės teise priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje.

Dar daugiau – su jo nuomone nesutinkančius Seimo narius patarėjas išvadino melagiais. Energetikos ministerijos vadovai, kurie Vyriausybės nutarimu įgalioti atstovauti Vyriausybę svarstant šį įstatymą Seime tik nuolankiai linkčiojo galvomis, kai savo nuomonę dėsto patarėjas T.Garasimavičius. Ar gali būti kitaip juk patarėjas T.Garasimavičius gina „savo projektą“?

Elektros vartotojų dovana „investuotojams“

Suprantama, dėl tokio savo elgesio patarėjas gavo pylos net nuo Premjero. Tačiau rankų nenuleido ir ėmė veikti subtiliau: vieni Seimo nariai buvo spaudžiami pasitelkus žiniasklaidos atstovus, kuriems galima daryti įtaką. Kitiems asmeniškai nurodinėjo kokios pataisos jam tinka ir jas reikia priimti, o kokios ne. Iki paskutinės šio įstatymo priėmimo dienos buvo brukamos nuostatos, kad reikia be konkurso suteikti teisę privatiems asmenims statyti vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje, o jų prijungimo sausumoje ir balansavimo kaštus turėtų apmokėti visi elektros vartotojai.

Keisti ir nesuprantami buvo ir Energetikos ministerijos argumentai, kad šimtai milijonų eurų iš elektros vartotojų kišenės yra skatinimo priemonė investuotojams. Perdavimo tinklų operatorius LITGRID tokias „skatimo priemones“ įvertino 165 mln. eurų, o Valstybinė kainų energetikos ir kontrolės komisija (VKEKK) preliminariai įvertino balansavimo kaštus, kurie per elektrinių parko eksploatacijos laiką gali siekti 200 mln. eurų. Susumavus šiuos šimtus milijonų eurų gaunasi visai nekukli „dovanėlė“ elektros vartotojams kuri įvardijama kaip „skatinimo priemonė“ investuotojams.

Ir kaip nesutikti su Lino Balsio išsakyta kritika šiam projektui, ir kad „čia ky­šo Lie­tu­vos ener­gi­jos au­sys”. Tikrai labai pa­na­šu, kad vėl no­ri­ma ši­tai kom­pa­ni­jai duo­ti už­si­dirb­ti eletros vartotojų są­skai­ta.

Kam iš tiesų dirba patarėjas?

Paklausite, kuo čia dėtas patarėjas Tomas Garasimavičius? Gal ir niekuo, jei ne jo veikimas išskirtinai privataus juridinio asmens UAB „Lie­tu­vos ener­gi­ja“ interesams, pasinaudojant patarėjo padėtimi prieš kitus rinkos dalyvius kurie nėra bendrovės „Lie­tu­vos ener­gi­ja“ draugai.

Pasirodo Tomas Garasimavičius ne tik patarėjas, dirbantis valstybinėje tarnyboje – Vyriausybėje, bet ir įtakingas UAB „Lie­tu­vos ener­gi­ja” valdymo struktūroje asmuo. Jis yra „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ rizikų valdymo ir priežiūros komiteto narys bei turi daug kitų įtakingų ir svarbių pareigų. Štai jums ir atsakymas. Ir kaip metų metus tokios patarėjo Tomas Garasimavičius veiklos nepastebėjo ir nevertino Valstybinė tarnybinės etikos komisija (VTEK)?

Artūras Skardžius yra Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys, Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas.